Mikroekonomikos pagrindai aprašymas


Ekonomikos aprašymas. Ekonomikos tyrimo objektas ir metodai Ekonomika. Ekonomikos teorija. Ekonomikos teorijos samprata. Mikroekonomika ir makroekonomika. Mikroekonomikos teorijos pagrindai. Pozityvinė mikroekonomika. Mikroekonomikos mokslo metodai ir būdai. Fundamentalioji ekonomikoje problema. Ką gaminti ? - Kaip gaminti ? - Kam gaminti ? Laisvosios gėrybės. Ekonominės gėrybės. Pasirinkimo problema ir gamybos galimybių kreivė. PPF ir alternatyviosios išlaidos. Gamybos galimybių kreivė ir ekonominis augimas. Rinka. Paklausos ir pasiūlos analizė. Kainų funkcijos. Rinkos paklausą. Rinkos pasiūlą. „ ceteris paribus ". Paklausos dėsnis. Paklausos kreivė. Bendrąją rinkos paklausą. Paklausos kiekio pokytis. Paklausos pokyčiai. Paklausos sumažėjimas ir padidėjimas. Pasiūla supply. Pasiūlos dėsnis ir kreivė. Pasiūlos kiekio ir pasiūlos pokyčiai Pasiūlos kiekio pokytis. Veiksnių įtaka pokyčiams. Pasiūlos pokyčių efektai. Bendroji pasiūla. Paklausos ir pasiūlos tarpusavio sąveika. Paklausos ir pasiūlos elastingumas. Paklausos elastingumas kainų atžvilgiu. Problemos , skaičiuojant elastingumą. Bendrosios pajamos ir elastinga paklausa. Kryžminis elastingumas. Pasiūlos elastingumas kainų atžvilgiu. Pasiūla yra elastinga. Llgasis laikotarpis. Dar elastingesnė. Prekių pakaitai substitutai. Pasiūla bus neelastinga. Vartotojo elgsena ir prekiu paklausa. TU = TU - bendrasis naudingumas Q - suvartotų prekių vienetų skaičius. Bendrasis naudingumas. Ribinis naudingumas. Ribinė substitucijos norma. Ribinė substitucijos norma MRS. Abejingumo kreivių savybės. Gamybos teorija. F ( , K. Gamybos funkcija. Bendros gamybos funkcijos savybės. Izokvantinė kartograma. Laikotarpiai gamyboje Trumpasis laikotarpis firmos veikloje. Ilgasis laikotarpis firmos veikloje. Gamyba trumpuoju laikotarpiu. Bendrasis produktas. Vidutinis darbo produktas.


Pagrindinės pasirinkimo galimybės: - Ką gaminti ir kokį kiekį gaminti? – Kaip gaminti? - Kas ir kokį darbą turi atlikti? - Kam gaminti?

Mikroekonomikos teorija - tai visas kompleksas žinių, požiūrių ir idėjų, skirtų paaiškinti rinkos subjektų elgsenai ekonominių sprendimų priėmimo metu.

Pozityvinė mikroekonomika - Ta mikroekonomikos mokslo forma, kuri analizuoja faktus ir priklausomybes tarp šių faktų .Atsako į klausimą: Kas yra arba gali būti?

Mikroekonomikos mokslo metodai ir būdai : Mokslinė abstrakcija, Matematiniai metodai , sisteminė ir ribinė analizė, Ekonominis modeliavimas funkcinės analizės ir grafikų pagalba ,lošimų teorija.

Ekonominis modelis : Tai lygtimis ir grafikais,vaizduojančiais įvairių kintamųjų tarpusavio ryšius,apibūdinta šiek tiek supaprastinta ekonominė tikrovė.Modelis atskleidžia ryšių tarp ekonominių kintamųjų charakterį.

Ekonominiai kintamieji - tai, kas įtakoja klausimų .Ką? Kaip? ir Kam? gaminti sprendimą arba tai, kas charakterizuoja šių sprendimų rezultatus.

Fundamentalioji ekonomikoje problema :- tai pasirinkimo būtinybė, kaip efektyviau paskirstyti ribotus išteklius, kad maksimaliai patenkinti beribius poreikius. Todėl ekonomikoje iškyla trilypis uždavinys: - Ką gaminti ? - Kaip gaminti ? - Kam gaminti ?

Šio uždavinio sprendimas priklauso nuo ekonominės sistemos. Gali būti:- Komandinė ekonomika; - Rinkos ekonomika; - Mišri ekonomika, funkcionuojanti realybėje, kai dalį funkcijų atlieka valstybė.

Poreikiai - tai žmonių socialinės ir biologinės prigimties sąlygotos reikšmės, tenkinamos naudojant darbo sukurtas paslaugas, prekes. Gėrybės: laisvosios ir ekonominės gėrybės. Ištekliai - visa tai, kas naudojama gėrybių gamyboje.

Gamybos alternatyvos ir PPF (angl. production possibilities frontier)

PPF ir alternatyviosios išlaidos .Išteklių naudojimo alternatyva,kurios atsisakome gamindami tam tikrą produktą, vadinama alternatyviaisiais kaštais. PPF atspindi tris svarbius momentus:

Rinka, būdama tarp verslo įmonių ir vartotojų, užtikrina 3 pagrindinių ekonominių klausimų sprendimą: - ką gaminti? - kaip gaminti? - kam gaminti?

Stimuliavimo funkcija. Rinka per kainų mechanizmą stimuliuoja gaminti tas prekes, kurios būtinos vartotojui.

6. Sanuojanti funkcija. Atlieka griežtą rinkos priežiūrą, apvalydama ją nuo neefektyvių ūkio subjektų.

Rinkos ekonomiką sudaro įvairių rinkų visuma. Rinkoje galima išskirti: • Rinkos subjektus (gyventojai-vartotojai, firmos, įmonės, įvairios įstaigos, valstybinės institucijos) • Rinkos objektus (įvairios prekės, intelektuali produkcija, paslaugos).

Grynoji monopolija - tai rinkos pardavimo apimtis, sukoncentruota vienos įmonės rankose.

Individualus pirkėjas (vartotojas) ir individualus pardavėjas (gamintojas) yra dvi rinkoje veikiančios jėgos.

• Pirkėjas, kaip veikianti jėga, formuoja rinkos paklausą (angl. market demand), o pardavėjas - rinkos pasiūlą (angl. market supply).

Prekės paklausą rinkoje įtakojantys veiksniai: - prekės kaina;

- vartotojų skaičius; - prekių pakaitų kainos; - papildančių viena kitą prekių kainos;

Matematiškai prekės paklausa aprašoma paklausos funkcija (demand function):

Paklausos kiekio pokytis (change in quantity demanded) - judėjimas išilgai paklausos kreive. Jį lemia kainos pokytis. Tai atspindi pirkėjo reakciją į kainos pokytį.

Jei paklausa didėja ir kreivė pasislenka į dešinę, bus: • pusiausvyros kainos padidėjimo efektas; • pusiausvyros apimties padidėjimo efektas.

... - kitų prekių kainos, mokesčiai ir dotacijos, valstybinis reguliavimas, gamtinės sąlygos, tarpusavyje susijusių prekių kainos, kiti būdai gauti pelną, ateities lūkesčiai - gamintojo laukiami kainų ir technologijų pasikeitimai; kredito gavimo galimybės ir kiti veiksniai.

Paklausos ir pasiūlos tarpusavio sąveika -Šios sąveikos dėka rinkoje nusistovi pusiausvyros kainą, kuri vienu metu tenkina ir pirkėją, ir pardavėją. Savybės: • Rinkos kaina fiksuojama kreivių susikirtimo taške; • Šis taškas žymi rinkos pusiausvyrą; • Pusiausvyroje paklausos kiekis lygus pasiūlos kiekiui.

Elastingumas: dydis, parodantis, kiek prekės paklausa ar pasiūla pasikeičia, kai pasikeičia jos kaina. Jeigu pirkėjai jautriai reaguoja į kainų sumažėjimą (padidėjimą), tai sakome, kad paklausa yra elastinga. • Kai pirkėjai silpnai reaguoja į kainos pasikeitimą, paklausa yra neelastinga. Elastingumas - tai vieno kintamojo, priklausomai nuo kito kintamojo, pokyčio laipsnis. Elastingumą apibūdina rodiklis, atspindintis vieno kintamojo procentinį pokytį, kaip atsaką į kito kintamojo procentinį pokytį. Gali būti skaičiuojami tiek paklausos, tiek pasiūlos elastingumo koeficientai.

Problemos, skaičiuojant elastingumą: 1. Jis visada gaunamas neigiamas. Taip yra todėl, kad paklausos dėsnis išreiškia atvirkščią kainų ir paklausos kiekio priklausomybę. 2. Elastingumo skaičiavimui naudojami procentiniai dydžiai tam, kad, imdami įvairius dydžius, išvengtume nesusipratimų. Tačiau procentiniai skaičiavimai nėra tikslūs. 3. Elastingumas ir kreivės nuolydis. 4. Atskaitos taško problema.

Jeigu prekės A ir B yra nepriklausomos, tai kryžminis paklausos elastingumas artėja prie nulio (EAB(0). Tai reiškia, kad vienos prekės kainos pokytis beveik neturi įtakos kitos prekė paklausai.

  • Ekonomika Aprašymai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 11 puslapių (5032 žodžiai)
  • Ekonomikos aprašymai
  • Microsoft Word 2356 KB
  • Mikroekonomikos pagrindai aprašymas
    10 - 10 balsai (-ų)
Mikroekonomikos pagrindai aprašymas. (2015 m. Lapkričio 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/mikroekonomikos-pagrindai-aprasymas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 03:03