Mikroekonomikos savarankiškas darbas (2)


Ekonomikos savarankiškas darbas. Mikroekonomika. Ar kiekvieną žmogaus veiklą galima vadinti ekonomine? Ar yra riba prekių kiekiui ir kokybei, kuriuos žmonės trokšta įsigyti? Ar ekonomika gali būti mokslas apie pasisekimą? Kodėl alternatyvieji kaštai vadinami praradimo kaina. Pateikite alternatyviųjų kaštų praktinių pavyzdžių. Dažnai parduotuvių vitrinose švyti užrašai. Nurodykite, kuris rinkos tipas ( rinkos struktūra) yra naudingiausias gamintojui ir kodėl? Pateikite praktinių pavyzdžių. Nurodykite penkis labiausiai, Jūsų manymu , ,,elastingus produktus“ ir paaiškinkite, kodėl jūs taip teigiate. Ar pastovieji kaštai yra ir tada , kai gamyba nevykdoma? Pateikite pastoviųjų kaštų praktinius pavyzdžius. Kai nieko negaminama bendrieji kaštai yra 200 Lt. , o kai gaminama 10 vnt, BK lygūs 1000 Lt. Koks vidutiniųjų bendrųjų kaštų dydis , gaminant 10 vnt. Jei lūžio taške kintami kaštai yra 8000 Lt. Gaminama 400 vnt. Pastovieji kaštai lygūs 3200 Lt. Kokia prekės vieneto kaina? Makroekonomika. Įvardinkite valstybės vykdomas funkcijas ir apibūdinkite jas. Nurodykite , kuri Jūsų nuomone yra svarbiausia. Pasvarstykite , kas būtų jei ,, valstybei nieko nemokėtume ir nieko negautume“. Apibūdinkite ,, struktūrinio nedarbo“ sąvoką. Pateikite argumentus, ką daryti, kad netapti ,,struktūriniu bedarbiu“. Kaip emigracija veikia infliacijos tempus Lietuvoje? Pavaizduokite šį reiškinį VD ( visuminės paklausos ) ir VS ( visuminės pasiūlos ) kreivėmis. Kokius statistinius rodiklius analizuotume, norėdami įvertinti kitos šalies išsivystymo lygį. Pakomentuokite šių rodiklių svarbą. Pateikite praktinių pavyzdžių, kas gali pasipelnyti iš infliacijos. W. Rogers pasišaipydamas rašė ,, žmonės išrado ugnį , ratą ir centrinę bankininkystę“ Paaiškinkite, remdamiesi gyvenimo realijomis , kodėl minėtasis rašytojas kandžiai atsiliepia apie bankininkystę. Ką apie bankus manote JŪS? Aprašykite Lietuvos ekonomiką esant nuosmukio etapui.


Kaip emigrantai išvažiuoja dirbti i užsienį, tai Lietuvoje atsiranda daugiau laisvų darbo vietų. Padaugėja Lietuvoje dirbančių žmonių, tai automatiškai kelia paklausą ir didina prekių kainas dėl to nuvertėja pinigai.

Mano nuomone jis atsiliepia kandžiai apie bankininkystę, todėl, kad iš pirmo žvilgsnio bankai lyg ir padeda prireikus pinigų gali pasiimti paskolą ar kreditą, kai tau to reikia, bet po to kaip negali atiduoti paskolos ar kredito pvz.: netekus darbo ar dėl kitokių priežasčių, tai bankui pasidaro nebeįdomu ar turi pinigų ar ne, bet jie atsiims viską iki paskutinio cento ir jiems nerūpės visiškai žmonės, kaip ir ugnis ir ratas. Ugnis gali sušildyti, bet gali ir atimti viską.

Į Lietuvą atėjus krizei sumažėjo gamybos apimtys, o kartu ir žmonių užimtumas dėl to atsirado didžiulis nedarbo lygis. Buvo smarkai mažinami atlyginimai, tai paskatino žmones nedirbti ir gyventi iš socialinių pašalpų. Taip pat Lietuvoje didelė socialinė problema - emigracija, nors ji buvo ir prieš krizę, tačiau nuosmukio laikotarpiu ypač padidėjo emigrantų skaičius, kadangi daug kas neteko darbo. Išaugo prekių ir paslaugų kainos. Tai paskatino žmones apsipirkinėti kitose šalyse ypač Lenkijoje. Be to labai išaugo valstybės skola, finansų rinkose buvo skolinamasi didelėmis palūkanomis. Taip pat atsirado daug bankrutuojančių įmonių, ypač statybų sektoriuje, kadangi prieš krizę, butų ar namų paklausa buvo labai didelė, bankai be didžiulių vargų suteikė paskolas visiems. Tad ir statybų padaugėjo, o kaip atėjo krizė žmonės nustojo pirkti būstus, bankai nebedavė paskolų, tad daugumai statybų įmonių nieko kito nebeliko kaip paskelbti bankrotą.

Mikroekonomikos savarankiškas darbas (2). (2014 m. Rugsėjo 17 d.). http://www.mokslobaze.lt/mikroekonomikos-savarankiskas-darbas-2.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 15:45