Mikroklimatas darbe


Sociologijos kursinis darbas. Įvadas. Vadovavimo samprata. Vadovavimo teorinė apžvalga. Vadovavimo stilių teorinė įžvalga. Vadovavimo stiliaus samprata. Vadovavimo stiliaus klasifikavimas. Organizacijos mikroklimatas teoriniu aspektu. Organizacijos mikroklimato samprata. Organizacijos mikroklimato optimizavimo būdai. Vadovavimo stiliaus įtaką organizacijos mikroklimato kūrimui tyrimas. Tyrimo metadologija. Tyrimo imtis. Išvados. Informacijos šaltinių sąrašas. Priedai.


Organizacijos vystymasis, novatoriškumas ir kokybė tiesiogiai priklauso nuo vadovavimo kokybės – vadovavimo stiliaus pasirinkimo, vadovo ir jo komandos kompetencijos intelektualinių ir pragmatinių administravimo mokėjimų ir įgūdžių sąmoningos plėtotės – tarpusavio komunikacijos. Vadovo ir darbuotojų komunikacija priklauso nuo tarpusavio sąveikos kokybės – palankaus mikroklimato. Palankaus klimato kūrimas, jo gerinimas – tai aktuali šiandienos tema ne tik daugelyje organizacijų, nes, kaip teigia daugelis šias temas nagrinėjančių autorių (V. Targamadzė 1996, P. Jucevičienė 1996, J. Kasiulis ir V. Barvydienė 2005, S. Stoškus 2002, J. Guščinskienė 1999 ir kt.) – organizacijos klimatas ir jos veiklos rezultatai yra tarpusavyje susiję.

Apie vadovavimo stilių bei jų įtakos organizacijos kultūrai, mikroklimato analizei mokslinėje literatūroje skiriama nemažai dėmesio. Nors tyrimais nustatyta, kad visoms sėkmingai funkcionuojančioms organizacijoms yra būdingas palankus mikroklimatas, tačiau kaip tai įtakoja vadovavimo stilių taikymas praktikoje, kol kas nėra pakankamai tyrinėta empirine prasme.

Darbo objektas – vadovavimo stiliaus įtaka organizacijos mikroklimato kūrimui.

Darbo tikslas – išanalizuoti vadovavimo stiliaus įtaką organizacijos mikroklimato kūrimui.

Kursinio darbo uždaviniai:

Apibūdinti vadovavimo samprata sąvoką.

Ištirti vadovavimo stiliaus įtaką organizacijos mikroklimato kūrimui.

Darbo metodai - mokslinės literatūros ir šaltinių analyzė. Anketų sudarymas bei gautų duomenų analizė.

Įvairių užsienio šalių ir Lietuvos mokslininkų darbuose išreiškiama nuomonė, kad vadovui neužtenka būti kompetentingu bei turėti profesinę kompetenciją, jis turi būti geras organizatorius ir administratorius. Vadovas turi žinoti ne tik tai, ką turi atlikti, bet ir tai, kaip tai atliekama. Jis turi būti nuovokus, protingas, išradingas ir ryžtingas, sugebantis prognozuoti ir įgyvendinti savo idėjas.

Mokslinėje literatūroje pateikiama daug įvairių vadovavimo apibrėžimų. Teigiama, jog vadovavimas tai:

Taigi, apžvelgus pateiktus vadovavimo apibrėžimus galima daryti išvadą, kad vadovavimas – tai gebėjimas paveikti grupę žmonių, kad ji įgyvendintų iškeltus organizacijos tikslus. Įvairioje mokslinėje literatūroje pažymima, kad galimybė daryti įtaką pavaldiniams remiasi:

Asmeninė valdžia. Vadovas savo asmeninėmis savybėmis, elgesiu, pažiūromis užsitarnauja darbuotojų pagarbą ir daro jiems teigiamą įtaką. Tai labai svarbus valdžios jėgos šaltinis, nes pavaldiniai noriai bendrauja su tokiu vadovu.

Eksperto valdžia. Kompetentingas vadovas, turintis konceptualių ir analitinių gebėjimų, būtinų sudėtingoms organizacijoms problemoms spręsti, turi daugiau galimybių daryti įtaką pavaldiniams.

Apibendrinant galima teigti, kad nagrinėjusių lyderiavimo fenomeną autorių nuomone, vadovavimas nėra efektyvus, jeigu jis nesiremia lyderiavimu, pasireiškiančiu vadovo gebėjimu sutelkti žmones sėkmingai realizuoti tikslus. Be to kiekvienas vadovas turi tik jam būdingų bruožų ir taip susiformuoja savo individualų vadovavimo stilių. Jo specifiką įtakoja vadovo amžius, temperamentas, sveikata, moralės principai, mąstysena, išsilavinimo lygis.

E. Bagdonas ir L. Bagdonienė (2000) teigia, jog vadovavimo stilius sudarytas iš paliepimų, stimulų ir argumentų. Taigi pirmasis vadovavimo stiliau elementas – paliepimai. Pavaldiniai pradeda veikti tik gavę vadovo paliepimą. Jie skiriasi griežtumo laipsniu. Griežčiausi paliepimai – įsakymai, reikalaujantys griežtai laikytis nurodytų taisyklų. Negriežti paliepimai – tai nurodymai. Jie nurodo veiklos tikslą, kai kada pasiūlomas ir veikimo būdas. Patarimai – mažiausiai griežti paliepimai. Gavęs patarimą, pavaldinys gali pasirinkti ir tikslą, ir veikimo būdą.

Tradiciniai vadovavimo stiliai yra autokratiniai. Autokratinis vadovavimo stilius pasižymi stipria valdymo centralizacija, visos valdžios koncentracija vienose rankose. Prie tradicinių – autokratinių vadovavimo stilių priskiriami:

Charizmatinis vadovavimo stilius – pasižymi vadovo asmenybės iškilumu, patrauklumu kitiems. Tokie vadovai sugeba aplinkinius užkrėsti gera nuotaika, energija, jam būdinga puiki laikysena, retoriniai gebėjimai.

Apibendrinant galima teigti, kad iki šiol nėra sukurtos vieningos vadovavimo stilių klasifikacijos. Skirtingi autoriai juos klasifikuoja skirtingai, išskirdami tokius populiariausius vadovavimo stilius, kaip autokratinis, demokratinis, liberalus, kurie iš esmės nusako pagrindinius vadovavimo būdus.

Išanalizavus įvairių autorių pateiktas organizacijos klimato sampratas bei elementus galima daryti išvadą, kad tai yra bendra grupės emocinė būsena, priklausanti nuo darbo sąlygų, vadovavimo ir tarpasmeninių santykių. Socialinis psichologinis klimatas – tai sąlygiškai pastovi ir tipiška emocinė būklė, palaipsniui susiformuojanti organizacijos nariams dirbant ir bendraujant.

Psichologinio klimato gerinimas – aktuali šiandienos tema. Kaip teigia J. Gedvilienė ir D. Babičienė (2002), mokslininkai pripažįsta, jog tarp įstaigos psichologinio klimato ir darbo efektyvumo yra glaudi sąsaja, kad palankus klimatas sudaro geresnes sąlygas kokybiškam darbui.

Mikroklimatas darbe. (2015 m. Balandžio 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/mikroklimatas-darbe.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 10:46