Mikrokompiuteriai


Informatikos referatas.

Ižanga. Darbo charakteristika. Skaitmeninių skaičiavimo mašinų tipai, jų charakteristikos ir darbo rėžimai. Analizė. Skaičiavimo sistemų struktūros. Mikrovaldiklio architektūra. Mikrokopiuterių procesoriai. Prietaisai. Duomenų paruošimo ir informacijos įvedimo įtaisai. Informacijos išvedimo įtaisai. Naudota literatūra.


Šeštajame dešimtmetyje valdymo specialistai kaip svarbiausią tyrimo ir skaičiavimo įrenginį naudojo analogines skaičiavimo mašinas. Per porą dešimtmečių neregėtai sparti elektronikos bei skaitmeninės technikos raida tą situaciją iš esmės pakeitė — vietoj analoginių imta naudoti skaitmenines skaičiavimo mašinas — kompiuterius. Iš pradžių jie buvo naudojami labai sudėtingose procesų valdymo sistemose, tačiau, padidėjus elektronikos elementų integracijai bei sumažėjus kompiuterių matmenims bei kainai, juos pradėta naudoti ir lokalinėse automatizavimo sistemose. Kompiuterių naudojimo procesams automatizuoti istorijoje galima apytiksliai skirti šiuos etapus:

Reikia pažymėti, kad automatizavimo sistemose panaudojus mikrokompiuterius, iš esmės pasikeičia ir išsiplečia jų kokybė bei galimybės. Jau yra sukurta nauja, vadinamoji šiuolaikinė, valdymo teorija, leidžianti visapusiškai panaudoti skaitmeninės technikos privalumus ir galimybes sprendžiant tiek proceso kintamųjų bei parametrų matavimo, tiek ir valdymo problemas. Savaime suprantama, kad nemokant šios teorijos pagrindų, nebus įmanoma efektyviai naudoti kompiuterių gamyboje.

Ketvirtosios kartos mašinų tobulinimo ir diegimo, antrosios ir trečiosios kartos mašinų eksploatavimo periode susiformavo pagrindiniai perspektyvūs skaitmeninio skaičiavimo mašinų (SSM) tipai: vieningosios sistemos didžiosios mašinos (EC) ir tarptautinės sistemos mažosios skaičiavimo mašinos CM.

Pirmąją mažųjų SSM eilę sudarė mašinos CM-1, CM-3, antrąją — CM-2, CM-4. Didžiosios mašinos ir visos skaičiavimo technikos priemonės sukurtos drauge bendradarbiaujant TSRS, VDR, BLR, ČSSR, Kubos respublikai, LLR, RSR ir kt.

Prie bendrųjų priskiriamos antrosios ir trečiosios kartos SSM, kurias galima naudoti bet kurios mokslo ir technikos srities įvairiems uždaviniams spręsti. Prie jų priskiriamos ir VS ESM, kuriose panaudoti vieningi modulių organizavimo, informacijos paieškos ir apdorojimo nauju pagrindu principai. Ketvirtosios kartos mašinos skiriasi nuo ankstesnių tuo, kad jose kitaip valdomi informacijos srautai, jos gali spręsti uždavinius, neturinčius tikslaus matematinio modelio: tuomet tikrinama įvairiausių priklausomybių daugybė variantų ir išaiškinami jose slypintys dėsningumai. Vieningosios sistemos masinos skiriasi ir daugiaproceso-rinių struktūrų sudarymu, lygiagrečiu informacijos apdorojimu ir uždavinių sprendimu sudarant išsišakojimus ir lygiagrečius skaičiavimus įvairiuose lygiuose, vienalyčio skaitmeninio įrenginio derinama struktūra. Techninių priemonių rinkinys laiduoja: vartotojų bendravimą su SSM, informacijos srautų, patenkančių kanalais į procesorių valdymą, skirtingos paskirties sistemų procesorių bendrą darbą.

SS sudaro vienas multipleksinis kanalas (MK), Šeši selektoriniai kanalai (SK1 — SK6), išoriniai įrenginiai (IšĮ), išorinių įrenginių valdymo įrenginiai (IšĮV), įvedimo ir išvedimo įrenginiai (IŠĮvĮ). Kiekvienas kanalas prijungia prie SSM iki 256 įrenginių. Visų rūšių techninės priemonės tenkina vieningus reikalavimus, keliamus komandų sistemai, duomenų vaizdavimo formai, adresavimui ir matematinei įrangai. Atskiri VS mašinų modeliai skiriasi charakteristikomis: veikimo greičiu, atminties talpa, valdymo principu, prijungiamų kanalų skaičiumi, išorinių įrenginių rinkiniu. Nors ir skirtingų charakteristikų, visos VS mašinos gali dirbti kartu vienoje SS.

jama (išpakuojama) procesoriuje (arba CVĮ), išskiriamas operacijos kodas, pagal kurį paruošiamas ir išskiriamas komandų rinkinys iš PAĮ, išskiriami operandai (operandas); 4) procesoriuje atliekama operacija su operandais (operandu), atėjusiais iš OA, ir, jeigu rezultatą reikia įrašyti į OA ląstelę, tai joje ištrinama buvusi informacija arba rezultatas laikinam saugojimui įrašomas į lokalinės atminties registrą; 5) atlikus operaciją, CVĮ suformuoja signalą „Operacijos galas" (OG), ir išduodamas sekančios eilinės komandos adresas.

  • Informatika Referatai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Lukas
  • 21 puslapis (5427 žodžiai)
  • Kolegija
  • Informatikos referatai
  • Microsoft Word 539 KB
  • Mikrokompiuteriai
    10 - 1 balsai (-ų)
Mikrokompiuteriai. (2017 m. Balandžio 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/mikrokompiuteriai.html Peržiūrėta 2017 m. Gruodžio 15 d. 14:27