Mikroprocesoriai ir logika konspektas


Informatikos konspektas. Skaičiavimo sistemos. Loginė algebra ir loginiai elementai. Skaitikliai (COUNTERŠifratoriai. Multiplekseriai. Demultiplekseriai. Kodo keitikliai. Mikroprocesorinių sistemų architektūra. Plv programavimo kalbų apžvalga. Programuojamųjų loginių valdiklių sąvoka. Programuojamųjų loginių valdiklių veikimo principas. ASI komunikacinis tinklas. Mikrovaldiklių jungimas į elektroninę schemą. Taktinių impulsų šaltinis. Trūkiai. Išvadai. Laidinės sąsajos. Lygiagreti sąsaja. Jutikliai, jų konstrukcija, veikimo principai, parinkimas. Signalizacijos jutikliai.


Kuo skiriasi dešimtainė, dvejetainė, aštuntainė bei šešioliktainė skaičiavimo sistemos? (kiekvieną jų trumpai aprašyti palyginant su kitais, pateikti pavyzdžių)

Kas yra “Skaitiklis (COUNTER)”? ką jis daro? Kokių jų būna pagal veikimo principą? Pateikti pasirinkto skaitiklio principinę schemą?

Kas yra “Trigeriai”? ką jie daro? Kokių jų būna pagal veikimo principą? Pateikti pasirinkto trigerio principinę schemą?

Kas yra “Šifratoriai”? ką jie daro? Pateikti šifratoriaus principinę schemą?

Kas yra “DeŠifratoriai”? ką jie daro? Pateikti dešifratoriaus principinę schemą?

Kas yra “Multiplekseriai”? ką jie daro? Pateikti multiplekserio principinę schemą?

Kas yra “Demultiplekseriai”? ką jie daro? Pateikti demultiplekserio principinę schemą?

Kas yra “Registrai”? ką jie daro?

Kas yra mikro procesorius? Ką jis daro? Mikroprocesorinio įtaiso blokinė schema? Adresavimo būdai?

Praktikinė užduotis: Dešimtainį skaičių paversti į dvejetainį, šešioliktainį?

Praktikinė užduotis: Dvejetainį, šešioliktainį skaičius paversti į dešimtainį?

Praktikinis darbas: Naudojantis ARBA; IR; NE elementais sudaryti bei nupiešti loginę schemą bei atlikti testavimą?

Pastaba: 11;12 bei 13 klausimams reikalingi duomenys bus pateikti atsiskaitymo metu.

Skaičių konvertavimo pavyzdžiai:

Pateiktoji schema yra universali, kadangi ji atspindi ir tolydinių ir diskretinių valdymo sistemų struktūrą. Tolydinėse sistemose jutiklių signalų formuotuvai informaciją apie procesą formuoja kaip tolygines laiko funkcijas, o procesorius, veikdamas šią informaciją tiesiniais proporcingumo, integravimo ar diferencijavimo operatoriais, formuoja tolydinius vykdymo sistemų valdymo poveikius. Jei jutiklių signalų formuotuvai informaciją apie procesą teikia, o procesorius valdymo informaciją formuoja kaip loginius signalus, sąlyginai žymimus „1" ir „0", turime loginę automatikos sistemą. Šiuo atveju procesoriuje programuojamos loginės sąlyginės priklausomybės tarp įėjimo ir išėjimo signalų.

Aptartoji schema atspindi ir tą atvejį, kai procesoriaus funkcijas vykdo operatorius. Turime sistemą „žmogus-mašina", kurioje operatorius, analizuodamas informaciją apie objektą ir remdamasis jam žinoma valdymo programa, formuoja poveikius mechanizmui ar procesui valdyti.

Parinkus energetinę vykdymo įtaisų aplinką, ją reikia suderinti su valdymo sistemos energetinę aplinka. Galimi du energetinio derinimo variantai: a) naudojant homogeninę energetinę aplinką; b) naudojant mišrią energetinę aplinką. Pirmuoju atveju ir vykdymo, ir valdymo sistemos veikia toje pačioje, pavyzdžiui, elektrinėje, pneumatinėje ar hidraulinėje energetinėje aplinkoje Turime grynai elektrinę, pneumatinę ar hidraulinę sistemą. Antruoju atveju vykdymo ir valdyme sistemų energetinė aplinka nesutampa, turime mišriąsias, pavyzdžiui, elektropneumatines, elektrohidraulines ar pneumohidraulines sistemas. Taip galima derinti elektrinių, elektroninių ar kompiuterinių valdymo sistemų greitaveiką, kompaktiškumą ir lankstumą su pneumatinių ar hidraulinių tiesinių vykdymo sistemų konstrukciniu paprastumu ir gauti techniškai optimalius sprendimus.

Sistemos įėjime veikiantys signalai sudaro įėjimo kintamųjų grupę. Šiuos kintamuosius žymėsime simboliais x0, ., xn. Įėjimo signalų grupę sudaro išoriniai signalai (išorinės valdymo komandos), bei išmatuotieji ir grįžtamojo ryšio kanalais į sistemos įėjimo grandines nukreiptieji proceso parametrai . z0, .., zi. šie signalai formuoja įėjimo vektorių X(t) = {x0, ., xn, z0, .., zi}T. Valdymo objektą veikiantys signalai . y0, ., ym sudaro valdymo sistemos išėjimo kintamųjų grupę ir formuoja išėjimo vektorių Y(t) = {y0, ., ym}T. Dalis signalų veikia tik valdymo sistemos viduje ir naudojami reikiamoms sistemos vidinėms būsenoms formuoti. šie signalai sudaro tarpinių signalų q0, ., qj grupę, kuri įrašoma specialiuose atminties įtaisuose. šie signalai formuoja atminties vektorių Q(t) = {q0, ., qi}T.

Bent vienam loginės sistemos kintamajam keičiant savo reikšmę i. 0 į 1 arba i. 1 į 0, diskreti .kai keičiasi vektoriaus, kurio elementas yra šis kintamasis, reikšmė. .i reikšmė gali būti išreikšta dvejetainiu kodu arba skaitine šio kodo išraiška bet kurioje kitoje, pavyzdžiui, dešimtainėje ar šešioliktainėje sistemoje. Tarkime, kad sistemos įėjime veikia 6 loginiai signalai tuomet galimos 64 skirtingos įėjimo vektoriaus elementų kombinacijos ir jo kitimo sritį galima apibrėžti taip:

Ryšį tarp loginės sistemos išėjimo ir jos įėjimo vektorių realizuoja procesoriuje užprogramuota funkcinė priklausomybė, išreiškiama sistemos vektorine logine lygtimi:

Y(t) _ f {X(t),Q(t)} _t . (1.2)

Bet kokią loginę lygtį galima realizuoti panaudojus tris elementarias logines funkcijas, arba operatorius. Tai loginės funkcijos IR, ARBA, NE.

Tai taip pat vieno kintamojo loginė funkcija y _ x . (1.6) Praktiškai tai yra įėjimo signalo pakartojimas, todėl šis operatorius niekaip neveikia loginio signalo ar funkcijos, kuriems jis taikomas. Šis operatorius būna naudingas, kai reikia analitiškai išreikšti loginių signalų keitiklius, stiprintuvus ar daugintuvus.

  • Informatika Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 90 puslapių (29244 žodžiai)
  • Informatikos konspektai
  • Microsoft Word 19873 KB
  • Mikroprocesoriai ir logika konspektas
    10 - 8 balsai (-ų)
Mikroprocesoriai ir logika konspektas. (2015 m. Gegužės 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/mikroprocesoriai-ir-logika-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 20:33