Mineralai ir uolienos


Žemės ūkio konspektas.

Darbo priemonės. Teorinė darbo dalis. Darbo užduotis. Darbo eiga. Atpažintų mineralų savybės. Atpažintų magninių uolienų savybės. Atpažintų metamorfinių uolienų savybės. Darbo priemonės. Teorinė darbo dalis. Dalelių skersmuo mm. Darbo užduotis. Darbo eiga. Dirvožemio mėginių granuliometrinė sudėtis, nustatyta čiuopiant. Suma. Darbo priemonės. Teorinė darbo dalis. Darbo užduotis. Darbo eiga. Darbo priemonės. Teorinė darbo dalis. Darbo užduotis. Darbo eiga. Dirvožemio organinės dalies nustatymo duomenys. Darbo išvados. Darbo priemonės. Teorinė darbo dalis. Darbo užduotis. Darbo eiga. Darbo priemonės. Teorinė darbo dalis. Darbo užduotis. Darbo eiga. Darbo priemonės. Teorinė darbo dalis. Darbo užduotis. Darbo eiga. Darbo priemonės. Teorinė darbo dalis. Darbo užduotis. Darbo eiga. Darbo priemonės. Teorinė darbo dalis. Darbo užduotis. Darbo eiga. Dirvožemio kapiliarinio drėgnumo nustatymo duomenys. Dirvožemio vandentalpos nustatymo duomenys. Rezultatai ir išvados. Darbo priemonės. Teorinė darbo dalis. Darbo užduotis. Darbo eiga. Dirvožemio struktūros patvarumo analizės duomenys. Rezultatai ir išvados.


rupus smėlis – atrodo lyg persijotas smulkus žvyras (dalelių diametras – 0,5-1 mm);

smulkus smėlis – čiuopiant atrodo lyg šilkinis;

Mainų rūgštumą sudaro vandeninio ir aliuminio jonai, išstumti iš dirvožemio sorbuojančiojo komplekso neutralių druskų (KCl, NaCl) tirpalų. Dirvožemio mainų rūgštumo laipsnis (pHKCl) dažniausiai nustatomas 1,0 M KCl ištraukoje elektrometriniu metodu. Nustatant mainų rūgštumą tuo pačiu metu nustatomi bei įskaitomi ir dirvožemio tirpale esantys laisvi vandenilio jonai, parodantys dirvožemio aktyvųjį rūgštumą.

Hidrolizinį rūgštumą sukelia sorbuoti vandenilio ir aliuminio jonai, kuriuos iš dirvožemio išstumia hidroliziškai šarminės druskos, sudarytos iš stiprių šarmų ir silpnų rūgščių CH3COONa (natrio acetato), (CH3COO)2Ca. Veikiant dirvožemį acetatu, į dirvožemio tirpalą pereina daugiau vandenilio ir aliuminio jonų negu veikiant neutralia KCl druska. Todėl hidrolizinis rūgštumas yra informatyvesnis už mainų rūgštumą. Jis išreiškiamas miliekvivalentais 1 kg dirvožemio ir žymimas simboliu H. Paprastai, kuo dirvožemis rūgštesnis, tuo jo hidrolizinis rūgštumas didesnis. Be to, hidrolizinis rūgštumas priklauso nuo humuso: kuo daugiau dirvožemyje humuso, tuo didesnis ir hidrolizinis rūgštumas. Todėl esant tam pačiam pH, velėninių jaurinių glėjinių dirvožemių hidrolizinis rūgštumas didesnis negu velėninių jaurinių, o Lietuvos Vakarų zonos dirvožemiuose yra didesnis negu tuose pačiuose Lietuvos Rytų zonos dirvožemiuose.

Lauko sąlygomis dirvožemio reakcija nustatoma lauko pH-metru dirvožemį paveikiant universaliuoju indikatoriumi

Pagal pHKCl dydį Lietuvos žemės ūkio paskirties dirvožemiai skirstomi taip:

Nustatyti pateiktų dirvožemio pavyzdžių aktyvųjį ir mainų rūgštumą su pH metru ir N. Aliamovskio aparatu.

Į mėgintuvėlį, kuris pažymėtas dviem brūkšneliais, iki apatiniojo brūkšnelio pilamas persijotas per 1 mm sietą tiriamasis dirvožemis. Beriant dirvožemį, mėgintuvėlis lengvai sukratomas po to dirvožemis užpilamas 1 M KCl arba NaCl tirpalu iki antrojo brūkšnelio (santykis 1:2,5. Mėgintuvėlis užkemšamas kamščiu ir suplakamas, kad žemė susimaišytų su tirpalu.

Jeigu paplakus skysčio lygis mėgintuvėlyje būtų žemiau viršutinio brūkšnelio, tai reikia dar įpilti tirpalo. Gerai užkimštas mėgintuvėlis horizontaliai plakamas 5 min ir atkimštas pastatomas nusistovėti. Vyksta mainų reakcija, kurios metu iš dirvožemio sorbuojančiojo komplekso išstumiamas H+ ir jo vietą užima K+ (arba Na+) jonas.

Kai suspensija mėgintuvėlyje nuskaidrėja, imama pipetė ir atsargiai įkišama į tirpalą taip, kad jos galas būtų 1-2 cm virš nusistovėjusios žemės paviršiaus. Pritraukiama 3-5 ml skaidraus tirpalo ir perpilama į švarų mėgintuvėlį. Skaidrų tirpalą galima ir nupilti.

Dirvožemio tirpalas veikiamas 0,3 ml (2-3 lašais) universalaus indikatoriaus. Sumaišius tirpalą, jo spalva lyginama su N. Aliamovskio spalvų skale. Tam paimamas rinkinyje esantis kompensatorius ir į jo vidurinį lizdą įstatomas mėgintuvėlis su tiriamu tirpalu, o į kraštutinius – standartinės skalės panašios spalvos mėgintuvėliai ,ant kurių pažymėti pH dydžiai. Neturint kompensatoriaus, galima tikrinti ant balto popieriaus lapo.

N. Aliamovskio skale galima nustatyti tiriamo skysčio reakciją – pH 0,1 tikslumu. Jeigu tiriamojo tirpalo skysčio spalva yra tarpinė tarp greta esančių standartinės skalės mėgintuvėlio spalvų, tada imamas jų pH vidurkis.

Darbą baigus, pipetė ir mėgintuvėliai išplaunami distiliuotu vandeniu ir sudedami į stovelį.

Dirvožemio pH lauko sąlygomis nustatoma su porcelianiniu (keramikiniu) pH-metru. Iš būdingų vietų paimtas dirvožemis (2/3 pH-metro įdubos tūrio) užpilamas unviersaliu indikatoriumi, po to pH-metras su dirvožemiu plakamas, judinant jį horizontalia kryptimi. Nusistovėjus spalvai, pH-metras paverčiamas taip, kad skystis bėgtų į jame esantį griovelį, šalia kurio yra spalvota skalė su pH reikšmėmis. Lygindami nusispalvinusio indikatoriaus spalvą su skale, nustatome tiriamo dirvožemio reakciją (pH).

Mineralai ir uolienos. (2016 m. Balandžio 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/mineralai-ir-uolienos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 22:22