Mineralinės trašos


Biologijos referatas. Mineralinių trašų įtaka dirvožemiui ir augalams. Mineralines trąšos. Mineralinių trąšų savybės. Azoto trąšos. Fosforo trąšos. Kalio trąšos. Mineralinių trąšų vidutinės normos lauko augalams. Referatui naudota literatūra.


Mineralines trąšos nemažiau svarbios negu organinės. Dideliuose ūkiuose, kuriuose yra nuo fermų labai nutolusių laukų, iki šiol uztekdavo vien mineralinių trąšų. Organinių trąšų nuošalūs laukai negaudavo ištisus dešimtmečius.

Mineralinės trąšos svarbios įvairiais požiūriais. Tais metais, kai neįterpiamos organinės trąšos, mineralinės yra svarbiausias maisto šaltinis. Kai laukai gauna organinių trąšų, mineralines papildo ir sustiprina jų veiksmą, padeda subalancuoti visas augalams būtinas maisto medžiagas.

Mineralinės trąšos pagal veikliąją medžiagą, esančią jose, skirstomos į azoto, fosforo, kalio, mikroelementines ir sudėtines bei kompleksines. Svarbesnių trąšų savybės bus nurodytos lentelėje. Naudojamos dar ir kitokioa mineralinės trąšos. Dėl diedelės įvairovėsrausvos, rausvai raudonos, pilkos ar b tręšiant azoto trąšomis, nitratai lieka dirvožemio vandens tirpale ir greit paimami augalų, o amonio jonus prisijungia dirvožemis. Jie darosi mažiau judrūs, kol mokroorganizmai paverčia nitratais. Nitratai lengavai tirpsta ir išsiplauna iš dirvpžemio, ypač iš lengvų. Kad amonio azotas nevirstu nitratiniu ir neišsiplautų, pradėta specialiais junginiais (inhibitoriais) slopinti nitrifikuojančių mikroorganizmų veiklą. Nitratinės trąšos šarmina, o amonio – rūgština dirvožemio reakciją. Birias azoto trąšas reikėtų išbeti pavasarį, o amnoniakinį vandenį galima įterpti ir rudenį apie 10 cm gyliu.

Karbamidą geriau įterpti prieš sėją arba akėjimą. Dirvoje azotas labai judrus, jo kiekis nepastovus, todėl tręšimą azoto trąšomis sunku normuoti. Tręšiant atsižvelgiama į priešsėlį ir jo tręšimą. Drėgnais metai azoto trąšos daug veiksmingesnės negu sausais. Dėl neigiamo poveikio aplinkai, sunkesnio įterpimo i fosforo derliaus vienetui augalai sunaudoja apie du kartus mažiau negu kalio, tačiau dėl jo trūkumo dažniausiai ir nukenčia. Ypač jam jautrios jaunų augalų šaknys,kurios neišauga, nepaima kitų maisto medžiagų, todėl prastai auga ir antžeminė augalo dalis. Beveik visą fosforą augalai pasisavina intensyviai augdami, vėlaiujo ima labai mažai, o bręsdami ir visai neima. Tuomet į sėklas, grūdus, šakniavaisius ir kitas maistui ar pašarui naudojamas augalų dalis fosdoras pereinaiš lapų, stiebų, kitų vegetatyvinių dalių.

Atsidūręs naudojamose augalo dalyse fosforas nebegrįžta su kraiku ar panašiu būdu į dirvą ir todėl tręšti fosforo trąšomis labai svarbu.

  • Biologija Referatai
  • 2010 m.
  • Emilija
  • 9 puslapiai (1054 žodžiai)
  • Biologijos referatai
  • Microsoft Word 21 KB
  • Mineralinės trašos
    8 - 2 balsai (-ų)
Mineralinės trašos. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/mineralines-trasos.html Peržiūrėta 2017 m. Spalio 21 d. 07:56