Mineraliniai ištekliai


Mineraliniai istekliai skirstomi. Mineraliniu medziagu klasifikacija. Kaip skirstomi mineraliniai istekliai. Auksas isvados. Mineralu klasifikacija. Mineraliniai istekliai referatas. Mineralinių išteklių klasifikacija. Mineralines medziagu klasifikacija. Mineralinių žaliavų ištekliai lietuvoje. Kaip yra skirstomi mineraliniai istekliai.

Aplinkos referatas. Įvadas. Mineralinių medžiagų pasiskirstymas žemėje. Teigiami ir neigiami mineralinių išteklių gavybos poveikiai aplinkai. Lietuvos mineralinių išteklių tyrimas ir naudojimas skirtingais laikotarpiais. Ištekliai – energija ir žaliavos. Mineralų panaudojimas. Mineralų forma gamtoje. Mineralų fizikinės savybės. Mineralų klasifikacija. Mineralų muziejus. Mineralai kalnuose. Magnetinio kalno rūdynuose. Akmenys olose. Metalai žemės plutoje. Auksas. Išvados. Naudota literatūra.


Mus supanti gamta yra labai įvairi ir dar ne iki galo ištirta: šiuo metu žemėje žinoma daugiau kaip 3000 mineralų ir jų pakaitalų. Tai sudaro cheminiai elementai arba jau grynosios medžiagos. Tačiau šis skaičius ne galutinis, nes kiekvienais metais atrandamos vis naujos mineralinės medžiagos. Vieni elementai yra gausiai paplitę žemės plutoje, kiti daug sunkiau aptinkami, tačiau ir jie egzistuoja. Kad ir kokie medžiagų kiekiai glūdi žemėje, kiekvieną dieną jos išgaunamos, vartojamos, o atliekos pašalinamos į aplinką. Kiekvienas žmogus taip pat susiduria su šiomis medžiagomis tiesiogiai arba su jau apdorotais produktais. Taigi kas tai yra mineralinės medžiagos? Kur jos randamos ir kokiu tikslu vartojamos? Kyla daug klausimų į kuriuos ne iš karto lengva atsakyti. Kad geriau suvoktume apie ką bus kalbama norėtųsi paminėti, kad mineralinės iškasenos savo ruožtu dažniausiai skirstomos į metalų rūdas ir nemetalines mineralines medžiagas, kurios sudaro statybinių medžiagų pagrindą (gipsas, molis, smėlis, akmenys ir pan. ). Šių medžiagų atsikūrimas, palyginus su jų naudojimo mąstais, vyksta labai lėtai arba iš viso nebevyksta, tačiau skirtingai nei organinio kuro ištekliai, kurie, kartą juos sudeginus, jau niekada nebegali būti pakartotinai panaudoti, mineralinių medžiagų kiekis žemėje faktiškai nemažėja ir iš jų pagaminti gaminiai gali būti arba panaudojami pakartotinai arba perdirbami kaip antrinė žaliava. Subalansuotosios plėtros strategija daugiausia remiasi šių medžiagų taupesniu naudojimu, gaminių ilgaamžiškumo didinimu, daugkartiniu jų panaudojimu ir antriniu perdirbimu. Norėdami dar daugiau ir plačiau apie visa tai sužinoti turėsime nuo aktualiausių temų pradėti savo kelio yra žinoma, jog naudingųjų iškasenų telkiniai žemėje yra paplitę dėsningai ir tai priklauso nuo žemės žemės formavimosi laikais, kuomet skeldėjo ir kūrėsi paviršius, prasidėjo ir mineralinių turtų kūrimasis. Vėstant ir traukiantis žemės plutai atsirado raukšlės. Ilgainiui jos sutvirtėjo ir gavosi žemynų platformos, kurios trindamosios viena į kitą trupino, lankstė ir toliau raukšlėjo vienos kitų paviršius. Tose susidūrimų vietose kilo kalnų grandinės. Lūžių vietose išsiverždavo magma. Karštieji tirpalai ir dujos išsiskyrę iš magminių židinių sudarė šaltose nuosėdinėse uolienose rūdinių gyslų mineralus. Tokie rūdiniai telkiniai driekiasi per visą šiaurės ir pietų ameriką ir baigiasi netoli brazilijos pietų.

  • Aplinka Referatai
  • 2011 m.
  • 22 puslapiai (5370 žodžių)
  • Universitetas
  • Aplinkos referatai
  • Microsoft Word 8327 KB
  • Mineraliniai ištekliai
    8 - 2 balsai (-ų)
Mineraliniai ištekliai. (2011 m. Kovo 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/mineraliniai-istekliai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 02:27