Mineralinių trąšų klasifikavimas, jų fizikinės ir cheminės savybės


Žemės ūkio referatas.

Mineralinės trąšos. Azoto trąšos. Fosforo trąšos. Kalio trąšos. Kompleksinės trąšos. Sudėtinės trąšos. Mineralinių trąšų fizikinės ir cheminės savybės. Azoto trąšos. Fosforo trąšos. Kalio trąšos. Mikroelementinės trąšos. Kompleksinės trąšos. Išvados.


Darbo tikslas: Pristatyti mineralinias trąšas, jų klasifikavimą, fizikinės ir cheminės savybės

Karbamidas - trąša skirta pagrindiniam vasarojaus tręšimui arba papildomam augalų tręšimui per lapus, siekiant praturtinti dirvą ir augalus azotu. Efektyvumu karbamidas nenusileidžia amonio salietrai. Trąšos amidinis azotas augalams iškart prieinamas per lapus. Tačiau, įterpus į dirvą, turi praeiti šiek tiek laiko, kol amidinis azotas dirvos mikroorganizmų bus mineralizuotas iki nitratinio azoto. Atliekant karbamidu pagrindinį vasarojaus tręšimą, svarbu įterpti trąšas, nes galimi amoniako garavimo nuostoliai, ypač karbonatinguose dirvožemiuose. Vyraujant šiltam ir sausam orui, karbamidu efektyvu tręšti per lapus. Tinkamiausia karbamido tirpalo koncentracija 10-15 %. Vėlesniuose augalų vystimosi tarpsniuose karbamidu purškiant javus, grūduose sukaupiama daugiau baltymų, bei pagerinamas glitimo rodiklis, pagerėja kiti kokybiniai rodikliai.

Sudėtis: Azotas (N) bendras kiekis: 46,2, Amidinis azotas: (NH2) 46,2

Mikroelementais vadinami tokie elementai, kurių augalų ir gyvūnų organizmams reikia labai mažai, bet be kurių organizmai negali normaliai egzistuoti. Mikroelementų trūkumas dirvožemyje sukelia įvairius fiziologinius augalų susirgimus. Trūkstant boro, augalų augimo kūgeliai suserga meristeminių audinių nekroze; trūkstant vario, pabąla javų lapų viršūnės; trūkstant cinko, vaismedžiams sutrumpėja tarpubambliai ir sutrinka rozetinių metaūglių susidarymas. Тai rodo, kad  mikroelemеntai augalų mityboje atlieka tam tikrą fiziologinę funkciją, o be jų sutrinka normali medžiagų apykaita, sumažėja derlius arba augalai žūsta. Kad šito išvengti, gaminamos mikroelementinės trąšos.

Išbarstytos kompleksinės trąšos pasiskirsto daug tolygiau. Tręšiant netolygiai, gali atsitikti taip, kad viename dirvos plote azoto bus išberta 130 kg/ha, o kitame 70 kg/ha, nors rekomenduojama norma- 100 kg/ha. Nepakankamai tręšiant, sumažėja derlius, o per didelio azoto kiekio augalai nepasisavina ir jis iš dirvos išplaunamas, dėl to augalai nevienodai subręsta, būna ne tokie atsparūs ligoms, užteršiama aplinka.

Kompleksinių trąšų fizikinės savybės dažnai yra geresnės už paprastų: jos mažiau drėksta, mažiau susiguli, mažiau dulka. Dėl šių priežasčių patogiau jas išbarstyti. Trąšos daug veiksmingesnės, kai jos aprūpina augalą visomis maisto medžiagomis vienu metu.

  • Žemės ūkis Referatai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Nerijus
  • 19 puslapių (3455 žodžiai)
  • Kolegija
  • Žemės ūkio referatai
  • Microsoft Word 1684 KB
  • Mineralinių trąšų klasifikavimas, jų fizikinės ir cheminės savybės
    10 - 3 balsai (-ų)
Mineralinių trąšų klasifikavimas, jų fizikinės ir cheminės savybės. (2017 m. Gegužės 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/mineraliniu-trasu-klasifikavimas-ju-fizikines-ir-chemines-savybes.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 25 d. 08:02