Mintys apie knygą ir kalbą


Mintys apie lietuvių kalbą. Mintys apie kalba. Mintys apie knygas. Kalba mintys. Lietuviu mintys apie kalba. Mintys apie knyg1. Mintys apie zeme. Kalba bendras meiles rysys maironis. Lietuviai mintis apie knyga. Lietuviu mintys apie knygas.

Lietuvių konspektas. Mintys apie knygą. Ant svieto yra daug brangių daiktų, bet iš visų brangiausi yra mokslai knygose surašyti. Mintys apie kalbą. Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą… kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Kodėl užsienio mokslininkai taip vertina lietuvių kalbą?


Ką reiškia skaityti, jeigu ne įspėti, aiškintis, pagaliau ištraukti tai kas slėpininga, kas likperskaityta knyga visam laikui pasilieka mumyse, mums net nejaučiant. Jos įtaiga ir rezultatai neišmatuojami ir nepasveriami. Jie gyvena su žmogumliteratūra padeda nugalėti susvetimėjimo, vienišumo jausmą, kitų likimus paversdama tavo likimu. Nė vienas žmogus taip neįsileidžia į save kito, kaip literatūrinis herojus. Aš galiu džiaugtis ir kentėti su juo, nebijodamas, kad būsiu atstumtaskaitymas garsiai duoda mums tokią analizės jėgą, kurios niekada negali turėti tas, kas skaito tylomis. Geriausia priemonė suvokti kūrinio visumą – skaityti jį garsiai. Bne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas.

Sunaikink ją, - sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę. Sunaikink ją – užtemdysi saulę danguje, sumaišysi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę.

Visais amžiais žmonės kalbėjo savo gimtąja kalba ir visados rūpinosi ją išlaikyti, tvirtinti, tobulinti ir grąžinti. Nėra tokios menkos tautos, nėra tokio niekingo žemės užkampio, kur nebūtų vartojama sava kalba. Tąja kalba paprastai visi rašo įstatymus, jąja leidžia savosiosaš prašau, kad kiekvienas tvirtai įsisąmonintų, jog Lietuviai iš tikrųjų neturi prasto skonio ir menkiausią konstrukcijos ir tarties ydą agražumas ir dailumas kalbos Lietuvių, žemaičių rodo aiškiai, jog ana yra tikra viena ir pirmąja kalba šiaurės giminių nuo neatmenamų amžių senovės, ir taip išdailinta yra buvusi kitą kartą, jog šiandien dar, kas turi proto ir aukso plunksną, homero ar vergilijaus, tas, sakau, ką norėdamas, tą gali gudriai gudriausiai rašyti toj kalboj. Tgimta kalba turbūt dabina kiekvieną. Ji suškalboje tauta pasisako kas esanti, ko verta. Tautos žmonių kalba yra tai įvairių įvairiausių žinių aruodas. Ji atstoja geriausią senovės dokumentų rinkinį. Kalba tai mūsų archyvas. Kalboje, it stebuklingame veidrodyje, atsliaudies kalba – geriakalbos kultūra neatskiriama nuo bendrosios kjeigu visi kalba skambiu balsu, kalbėk dusliai. Bet tai neturi skambėti kaip peršalusio žmogaus tikroji meilė savo šaliai geriausioji kalba – santūri kesu visiškai įsitikinęs, jog tarp visų kultūros lobių, kuriuo paveldėjome iš savo tėvų, senelių ir prosenelių, pats didžiausias ir pats brangiausias – viena iš seniausių ir turtingiausių pasaulio kalbų, mūsų gimtoji Lietuvių kalba.

Mintys apie knygą ir kalbą. (2011 m. Rugpjūčio 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/mintys-apie-knyga-ir-kalba.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 04:35