Mirtis filosofijoje


Filosofijos kursinis darbas. Įvadas. Mirties baimė. Mirčiai reikia pasirengti. Gyvenimas anapus. Reinkarnacija. Savižudybė. Išvados. Naudota literatūra.


Vienas svarbiausių veiksnių, siejančių žmoniją, yra mirtis. Kiekvienam mirtis sukelia skirtingą reakciją, tačiau reikia susitaikyti, kad anksčiau ar vėliau mes paliksime savo artimus žmones ir išeisime kitur. Kur? Tikslaus atsakymo nėra, juk žmonės mirtį patiria kartą, ir nepapasakoja mums, dar gyviems, kas mūsų laukia kitur, o jeigu ir papasakoja po klinikinės mirties mes ne visada patikime. Dabar mes galime tik skaityti įvairias istorijas apie tai , kas mūsų laukia ir tikėti ta, kuri priimtiniausia. Šis tikėjimas turi būti suprastas ne kaip kažkas neigiama, ne kaip tai, kuo prisidengiama, kai nežinoma, ką pasakyti, kokia tikroji tiesa. Kad kitas mus nuoširdžiai myli, mes galime tik tikėti ir pasitikėti. Čia nepadės nei analizės, nei eksperimentai. Lygiai toks pat yra ir mūsų žinojimas apie tai, kas mūsų laukia mirties laiku ir po jos. Reikia tikėti, kad mirtyje paslėptas mūsų gyvenimo tikslas, kad po to mūsų sielai atsivers neaprėpiamas horizontas, nes mes esame ne nebūtyje, o tik viename sielos tobulėjimo tarpsnyje, su naujais jai išbandymais ir tobulėjimu. Neverta mąstyti apie savižudybę, kad ir kokia sunki situacija atrodytų, nes kaip matome, ji tik prailgintų mūsų kančias, reikia nugyventi gyvenimą taip, kad tuo metu, kai suprasime, kad tai mūsų paskutinės akimirkos šiame kūne nesigailėtumėme gyvenę veltui.

Mirtis filosofijoje. (2013 m. Balandžio 24 d.). http://www.mokslobaze.lt/mirtis-filosofijoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 04:59