Miškas ir lietuvis lietuvių literatūroje kalbėjimas


Lietuvių kalbėjimo potemės 2017.

Miškas ir lietuvis lietuvių literatūroje kalbėjimas 12 klasei su planu.


Prancūzų filosofas Blezas Paskalis yra pasakęs: „Kas yra žmogus gamtoje? Niekas prieš begalybę, viskas prieš nieką, centras tarp visko ir nieko“, − šie jo žodžiai parodo nuo seno vyraujantį žmogaus ir gamtos santykį, tą neatsiejamą ryšį, kuris jį jungia su aplinka – žmogus gamtoje yra kaip maža dalelė tos nesuskaičiuojamos visumos, tačiau gamta žmogui – gali būti didis ramybės, gėrio ir pilnatvės šaltinis. Nuo seniausių laikų lietuvių tautos gyvenimas yra neatsiejamas nuo gamtos, o labiausiai – miško, kuris tarsi tampa mūsų kultūros dalis, atstojanti ne tik pragyvenimo šaltinį, bet ir vietą, suteikiančią žmogui dvasinę ramybę bei pilnatvę. Akivaizdu yra tai, jog anksčiau lietuviai buvo daug artimesni su gamta bei nuoširdžiai didžiavosi plačiais mūsų tėvynės miškais. Žinoma, ir dabar yra jaučiama meilė nepaprastiems mūsų krašto gamtovaizdžiams, tačiau prieš daugybę metų šis jausmas buvo kur kas stipresnis. Šiuolaikinėje visuomenėje miškas praranda savo vertę, kurią turėjo anksčiau, nes jis vis dažniau tampa materialinių gerovių šaltiniu, o ne dvasios gydytoju. Tai liudija ir lietuvių literatūra, kurioje miškas  viena didžiausių mūsų tėvynės vertybių. Taigi, savo kalboje pristatysiu, kokį ryšį randame tarp lietuvio ir miško lietuvių literatūroje.

  • Lietuvių kalba Potemės 2017
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 5 puslapiai (1425 žodžiai)
  • Mokykla
  • Lietuvių potemės 2017
  • Microsoft Word 17 KB
  • Miškas ir lietuvis lietuvių literatūroje kalbėjimas
    10 - 9 balsai (-ų)
Miškas ir lietuvis lietuvių literatūroje kalbėjimas. (2016 m. Kovo 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/miskas-ir-lietuvis-lietuviu-literaturoje-kalbejimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 20:51