Miškas ir lietuvis mūsų literatūroje


Misko tema lietuviu literaturoje. Miskas ir lietuvis lietuviu literaturoje. Miškas lietuvos literatūroje. Miskas ir lietuvis literaturoje. Miskas lietuviu literaturoje. Miskas ir zmogus lietuviu literaturoje. Senosios neizengiamos lietuvos girios. Daukantas neizengiamos giriosvaizdas. Rasinys misko tema. Miskas lietuvos literaturoje rasinys.

Lietuvių esė. Remtasi Baranausku, Maironiu, Vaižgantu.


šventas: čia ir ąžuolų giraitės, kuriose melsdavosi Perkūnui, čia ir lietuvio stiprybė, apgynusi nuo priešų. Seniau Lietuvą juosė ūksmingi miškai, neįžengiamos girios, kurių lietuvio ranka neliesdavo. Giriose gyvenantys žmonės būdavo užsigrūdinę, ilgaamžiai, stiprūs ir tvirti savo dvasia. Miškas lietuviui būdavo ir naudingas materialiąja prasme: jis čia uogaudavo, grybaudavo, medžiodavo. Didelė miško jtaka ir žmogaus dvasiai: jame lietuvis nuramindavo ir „dūšią“, pasidžiaugdavo jo grožybėmis, kvapais, garsais. Todėl nenuostabu, kad mūsų literatūrai ypač būdinga yra miško ir lietuvio tema.

Jau ankstyviausiose žiniose apie Lietuvą nuolatos iškyla girių, šventų miškų motyvas. Štai XIV a. kryžiuočių žvalgų darytuose Lietuvos kelių aprašymuose minimos šventos neįžengiamos girios. Senieji Lietuvos miškai, metaforiškai išreiškiantys tuometinės valstybės galingumą, ten gyvenančių žmonių narsą ir stiprybę, ypač dažnai, sutinkami lietuvių grožinėje literatūroje. 1523 m. Husoviano „Giesmėje apie stumbrą“ rašoma.

  • Lietuvių kalba Esė
  • 2013 m.
  • 2 puslapiai (1008 žodžiai)
  • Lietuvių esė
  • Microsoft Word 7 KB
  • Miškas ir lietuvis mūsų literatūroje
    10 - 3 balsai (-ų)
Miškas ir lietuvis mūsų literatūroje. (2013 m. Kovo 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/miskas-ir-lietuvis-musu-literaturoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 04:02