Miškininko profesinės (specializacijos) praktikos ataskaita


Miškininkystės praktikos ataskaita.

Susipažinimas su urėdija. Sodmenų išauginimas. Medelyno produkcija. Sodmenų išauginimo agrotechnika. Miško želdinimas. Želdimo darbų organizavimas. Girininkijos miškų sausinimas. Plynas kirtimas. Miško sanitarinė ir priešgaisrinė apsauga. Miško priešgaisrinė apsauga. Medienos transportavimas. Malkine. 187. 3. Pjautinė mediena. Mėnesinė ataskaita. ,,,,,. 20 9. 3. Išvados.


Kalvarijos girininkijos veiklos teritorijoje bendras inventorizuotas plotas 8140,8 ha iš jo miško žemės 7827,4 ha. Miškų plotai pagal nuosavybę paskirstyti taip: valstybinės reikšmės – 43%, privatūs ir nuosavybės teisių atkūrimui skirti miškai – 47% ir urėdijų valdomi miškai, siūlomi įtraukti į VRM plotus – 9% ir kitų juridinių asmenų valdomi VRM plotai – 1%.

Valstybinės reikšmės miškai suskirstyti į 74 kvartalus. Vidutinis kvartalo plotas yra 47,7 ha. Taksacinių sklypų skaičius – 2708, vidutinis sklypo plotas – 1,3 ha. Privačiuose miškuose vidutinis sklypo dydis yra – 1,3 ha.

Žemės plotų pasiskirstymas pagal naudmenų grupes (ir administracinius vienetus, miškų grupes, kadastro vietoves) ir pagal žemės naudmenas. Miško žemė sudaro 95,8% nuo viso ploto, o apaugusi mišku (medynai) – 84,0% nuo miško žemės ploto (urėdijoje atitinkamai: 94,2% ir 92,2%). Kultūrinės kilmės medynai girininkijos miškuose sudaro 40,4% (urėdijoje – 22,9%) medynų ploto.

Sėklos renkamos miško genetiniuose draustiniuose, miško sėkliniuose plantacijose, miško sėkliniuose medynuose bei renkami bandomųjų želdinių palikuoniai. Jei sėklos renkamos ne genofondo objektuose tuomet būna rašomas prašymas leidimui rinkti dauginamąją medžiagą kitose objektuose.

Sodinukai naudojami tiek miškui,tiek dekoratyviniams želdiniams veisti. Stambūs sodinukai pajėgesni atlaikyti žolinės augmenijos konkurencija, greičiau pereina į intencivaus augimo periodą, todėl gerokai sumažėja želdinių priežiūros darbų apimtis. Veisiant želdinius sodinukais,dalis sunkiai miško sąlygomismechanizuojamų darbų atliekama medelynuose. Medelynuose taikomi šie sodinukų auginimo būdai : lauke ir šiltnamiuose, laisvai augančiai šaknų sistema (atvira šaknų sistema) ir įvairios formos bei talpos indeliuose (uždara šaknų sistema) . Vieno ar kito būdo pasirinkimą nulemia auginamų rūšių biologinės savybės, želdomų sklypų dirvožemio ir klimato sąlygos, techninės-ekonominės sąlygos bei miškų ūkiuose susiklosčiusios sodmenų auginimo tradicijos. Lietuvoje pagrindinę sodmenų dalį sudaro lauke išauginti sodinukai. Tiek su atvira, tiek su uždara šaknų sistema sodinukai šiltnamiuose auginami retai, kadangi žymiai padidėja jų išauginimo išlaidos. Su uždara šaknų sistema pirmiausia turi būti auginami eglių (spygliuočių) sodinukai. Sodmenys su uždara šaknų sistema pirmiausiai turi būti naudojami ekstremaliomis dirvožemio ar klimato sąlygomis arba veisiant želdinius vasara. Dekoratyviniam apželdinimui dažniausiai naudojami lauke su atvira šaknų sistema išauginti sodinukai. Sodinukų auginimo laikas iš dalies agrotechnika priklauso nuo jų paskirties. Sodinukai miško želdiniams veisti auginami 2-4 m., o dekoratyviniam apželdinimui 2-8 m. ir ilgiau. Krūmų sodinukai medelynuose auginami 2-3m.Eglių sodinukai

Iškastus sodmenis būtina apsaugoti nuo saulės, vėjo ir šalčio pažeidimų.

Želdinių mišrinimo būdas-tai įvairių medžių ar krūmų rūšių kaitaliojimas želdinimo vietoje. Nustatant optimalų mišrinimo būdą, būtina atsižvelgti į įvairių medžių rūšių biologines savybes-jų augimo spartą, lajų ir šaknų sistemų formavimosi pobūdį. Priklausomai nuo sumedėjusių augalų tarpusavio sąveikos pobūdžio, įvairios medžių bei krūmų rūšys želdiniuose gali būti mišrinamos eilėse, eilėmis, juostomis, grupėmis, įvertinant atskirus medžius tarp kitų rūšių ir tarpusavyje derinant mišrinimo principus. Yra šie mišrinimo būdai. 1.Mišrinant eilėse, sodinimo vietų atstumai visada būna mažesni negu tarp eilių. Todėl mišrinant eilėse rūšių sąveika pasireiškia labiau negu mišrinant eilėmis. Mišrinimas eilėse taikomas kartu sodinant šviesamėges ir lėčiau augančias ūksmines palydovines medžių rūšis (ąžuolą su liepa, klevu), taip pat mišrinant medžius su krūmais. Mišrinant šiuo būdu, palydovinės medžių rūšys geriau atlieka savo funkcijas, padeda pagrindinėms rūšims nusivalyti nuo šakų, o krūmai užpavėsina dirvožemį.

Miškininko profesinės (specializacijos) praktikos ataskaita. (2016 m. Balandžio 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/miskininko-profesines-specializacijos-praktikos-ataskaita.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 05:19