Miško ekosistemos tyrimas


Biologijos projektas. Miško ekosistemos tyrimas Tikslas. Priemonės ir medžiagos. Darbo eiga. Rezultatai ir jų aptarimas.


Žalieji augalai kuria sau maistą fotosintezės būdu: panaudodami gausius atmosferos komponentus (anglies dioksidą, vandenį) ir Saulės energiją, jie sugeba sintetinti angliavandenilius. Šių angliavandenilių cheminiai ryšiai išlaiko dalį Saulės energijos. Ji gali būti atpalaiduota ir panaudota sudėtingiems cheminiams junginiams, kurie reikalingi augalų struktūrinėms ir reprodukcinėms dalims.

Gyvūnai, kitaip nei augalai, negali patys sau sukurti maisto, todėl jie minta kitais gyvais organizmais, kurių maisto šaltinis yra augalai.

Šie organizmai minta mirusiais gyvūnais ir augalais juos ardydami, pvz: grybiena ardo mediena ir gražina į dirvožemį organines medžiagas. Kirmėlės besirausdamos miško paklotėje, rudenį nukritusius lapus paverčia dirvožemio humusu.

Miškuose daug žolės, taip pat miškuose auga žemuogės, avietės, mėlynės, gervuogės, spangulės, ir daugelis įvairiausių augalų ir grybų.

Labiausiai paplitę Lietuvos miškų gyvūnai yra lapė, vilkas, stirna, briedis, kiškis, voverė, ežys ir šernas, taip pat jų galima sutikti ir mano tyriamame miške. Miškuose daug gyvačių, žalčių, varlių ir pelių.

Taip pat miškuose daug paukščių, tarp jų gegutė, strazdas, genys, pelėda, apuokas ir daugelis kitų.

Labiausiai paplitę Lietuvos miškų medžiai yra juodalksnis, pušis, ąžuolas, eglė, beržas, drebulė, klevas ir uosis.

  • Biologija Projektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 8 puslapiai (832 žodžiai)
  • Biologijos projektai
  • Microsoft Word 581 KB
  • Miško ekosistemos tyrimas
    10 - 2 balsai (-ų)
Miško ekosistemos tyrimas. (2015 m. Spalio 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/misko-ekosistemos-tyrimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 04:37