Miško grižio vaizdavimas Antano Baranausko poemoje „Anykščių šilelis“


Lietuvių rašinys. Miško grižio vaizdavimas Antano Baranausko poemoje „Anykščių šilelis“.


Nepaisant skaudžios lietuvių istorijos, poemos žmogus mintimis nusikelia į nepaprasto grožio šilelį ir juo mėgaujasi.

Poemos žmogus tarsi už rankos veda skaitytoją į praeities mišką ir nuosekliai pasakoja apie šilelį nuo žemiausiai esančių samanų iki aukštųjų pušų. Jis tarsi kviečia pažvelgti kokie „minkštučiukai samanų patalai ištiesti galvą in save traukia ir liula užliesti“, „uogienojai kaip rūtos“. Jo žvilgsnis palengva kyla aukštyn, kur „krūmai žole barzdoti“ , „putinai krauju varva“ , „berželiai kaip meldai“. Poemos žmogus negali atsigėrėti miško pušelių grožiu. Jis sušunka „Ė, pušelės! Pušelės tos nesurokuotos! “. Ir tik šiomis metaforomis, personifikacijomis poemos žmogus dar labiau „nuspalvina“ gamtos grožio paveikslą.

Citata „žolynų žemyn galvos linksta“- įveda mus į brėkštančio rytmečio pasaulį, kur „ prasideda pamažu šventa dienos byla“.

  • Lietuvių kalba Rašiniai
  • 2015 m.
  • 1 puslapis (389 žodžiai)
  • Mokykla
  • Lietuvių rašiniai
  • Microsoft Word 6 KB
  • Miško grižio vaizdavimas Antano Baranausko poemoje „Anykščių šilelis“
    10 - 8 balsai (-ų)
Miško grižio vaizdavimas Antano Baranausko poemoje „Anykščių šilelis“. (2015 m. Balandžio 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/misko-grizio-vaizdavimas-antano-baranausko-poemoje-anyksciu-silelis.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 22:15