Miško tipologija


Miškininkystės skaidrės.

Miško Tipologija. Miško bendrija. Miškų vaidmuo. Miško reikšmė. Miško dirvožeminės – tipologinės grupės nustatymas. Dirvožemio drėgnumas – hidrotopas žymimas didžiosiomis raidėmis ir atskiriamas pagal šiuos požymius. Miško žoliniai augalai. Nederlingų augaviečių tipų augalai. Nb dirvožeminės tipologinės grupės augalai. Derlingų augaviečių augalai. Nd dirvožeminės grupės augalai.


Paprastai augalai auga ne pavieniui, o grupėmis, sudarytomis iš įvairių rūšių. Šios grupės vadinamos bendrijomis. Augalų bendrija yra augalų rūšių, sąveikaujančių tarpusavyje ir su aplinka, visuma tam tikrame plote. Miškas, pievos, pelkė – tai skirtingos augalų bendrijų grupės. Bendrijos nepastovios. Vienas augalų bendrijas laipsniškai pakeičia kitos. Pavyzdžiui, nedirbama žemė apauga mišku. Miškas yra augalų bendrija, susidedanti iš medžių, krūmų, žolinių augalų, kurioje gyvena gyvūnai ir mikroorganizmai. Mišką sudaro: medynas, pomiškis, trakas, gyvoji dirvožemio danga, neardinė augalija.

Medyną sudaro viršutinėje miško dalyje augantys stambūs medžiai. Pomiškis – tai jauni medeliai iki 4 m aukščio, kurie ateityje užaugs ir sudarys medyną, tai jaunos pušaitės, eglės, ąžuolai, beržai ir pan. Traką sudaro visi krūmai ir krūmais virtę medeliai (nustelbti, mechaniškai pažeisti, sužaloti žvėrių, užaugę netinkamose augavietėse), kurie neužaugs į medyną. Gyvąją dirvožemio dangą sudaro žoliniai augalai, samanos, kerpės, puskrūmiai, dengiantys dirvos paviršių. Neardinė augalija – tai vijokliniai augalai (apynys), dumbliai, kerpės, augantys ant medžių kamienų, šakų. Šios miško dalys yra skirtingų aukščių ir sudaro atskirus bendrijos ardus.

Medynas – viršutinėje miško dalyje augantys medžiai. Pagal vyraujančią medžių rūšį vadiname pušynu, eglynu, beržynu. Pomiškis – jauni, vidutiniškai iki 4 metrų aukščio medeliai, kurie ateityje užaugę sudarys medyną.

Miško tipologija. (2014 m. Gegužės 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/misko-tipologija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 02:07