Miškų ir durpynų gaisrai (2)


Saugos referatas.

Įvadas. Miškų ir durpynų gaisrai. Gaisrų rūšys ir priežastys. Gaisrų prevencija. Gaisrų gesinimas. Gaisrų gesinimo būdai. Miško gesinimo būdai. Gaisrų gesinimas durpynuose. Didžiausi gaisrai istorijoje. Išvados.


Gaisro gesinimo būdai yra du – fizinis gesinimo būdas ir cheminis gesinimo būdas.

Kitas gesinimo parankinėmis priemonėmis būdas – ugnį užpilti žemėmis. Kastuvais kasamos duobės, iš kurių žemės be paliovos metamos į liepsną, kuo mažiau išsklaidant žemę. Pirmiausia žemėmis prislopinama liepsna, atvėsinamos ir izoliuojamos degančios medžiagos ir taip sustabdoma plintanti ugnis. Paskui nuo gaisravietės krašto ant neišdegusio ploto paviršiaus, nuo kurio nukasama organinė medžiaga ir paliekamas tik mineralinis gruntas, iš žemių padaroma vientisa, 6–8 centimetrų storio ir 40–60 centimetrų pločio juosta. Į degančias samanas žemių beriama tankesniu sluoksniu. Taip ugniagesys per valandą gali užgesinti 60–80 metrų ilgio ruožą. Užberiant žemėmis patikimai lokalizuojami tiktai žemutiniai, greitai plintantys gaisrai. Būtina žinoti, kad be liepsnos degti gali ir po užbertu grunto sluoksniu esančios durpės.

Jei gaisrai gesinami vandeniu, jam atvežti naudojamos automobilinės cisternos, gaisrinės siurblinės, žemės ūkio kultūrų laistymo siurblinės, siurbliai, veikiantys nuo automobilių, traktorių variklių, ir nešiojamieji motoriniai siurbliai. Taip pat gali būti naudojami įvairūs automobiliai, galintys atvežti arba tiekti vandenį: laistymo mašinos, kilnojamosios žemės ūkio siurblinės ir kita vandens tiekimo technika.

Esant stipriam vėjui, gaisrai gali persikelti į gretimus durpynų laukus ar miškų masyvus, taip pat į gyvenamąsias zonas.

Naktį gaisrai durpynų laukuose plinta labai lėtai, nes drėgmė iš apačios persikelia į viršutinius durpių sluoksnius. Be to, naktimis nurimsta vėjas ir iškrinta rasa. Intensyviausiai gaisras plinta dieną. Viršutiniai durpių sluoksniai iki 40–45 °C sušyla, kai oro temperatūra siekia tik 20–25 °C ir yra giedras dangus. Dėl to dalis drėgmės persikelia į apatinius klodo sluoksnius, o dalis – išgaruoja, taip skatindama intensyvesnį durpių degimą. Atmosferiniai krituliai sudrėkina durpes ir sumažina degimo intensyvumą, o gerokai jas sudrėkinus, galima visiškai nutraukti degimą.

Gaisrus gesinti dideliuose plotuose yra sudėtinga ir atsakinga. Tai periodiniai gaisrai, kylantys pavasarį, kai žmonės pradeda deginti pernykščią nenupjautą žolę. Tokie gaisrai plinta frontu, jų plitimo greičiui turi įtakos vėjo kryptis ir greitis. Pučiant palankiam vėjui gaisras plinta iki 30–50 m/min. Todėl gesinant tokį gaisrą svarbu laiku sutelkti reikalingas priešgaisrines gelbėjimo pajėgas ir stabdyti gaisro plitimą. Kiekvienais metais dėl žolės gaisrų sudega nuo 2 iki 6 pastatų.

Svarbiausia, norint apsaugoti gamtą ir save reikia iš anksto rūpintis aplinka, o ne tada kai jau kyla gaisras. Tokiu atveju išvengtume labai daug nelauktų ir visiškai netikėtų gaisrų.

  • Sauga Referatai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Erika
  • 16 puslapių (3664 žodžiai)
  • Kolegija
  • Saugos referatai
  • Microsoft Word 43 KB
  • Miškų ir durpynų gaisrai (2)
    10 - 2 balsai (-ų)
Miškų ir durpynų gaisrai (2). (2017 m. Lapkričio 17 d.). http://www.mokslobaze.lt/misku-ir-durpynu-gaisrai-2.html Peržiūrėta 2017 m. Gruodžio 15 d. 14:27