Miškų kaita ir jos priklausomybė nuo aplinkos veiksnių


Žemės ūkio skaidrės. Miškų kaita ir jos priklausomybė nuo aplinkos veiksnių. Didelę įtaką medžio augimui ir jo būklei turi vadinamieji aplinkos. Miškų gaisrai. Miškų gaisrai yra labiausiai paplitusi stichinė nelaimė miškuose. Lietuvoje kasmet kyla apie 600 – 800 gaisrų. Miškų kirtimas. Miškų kirtimas daugeliui kelia neigiamas asociacijas. Urbanizacija. Žemės ūkio naudmenų plėtimas ir sausinamoji melioracija labiausiai prisidėjo prie miškų naikinimo. Miškų nykimas ir džiūvimas. Tiesiogiai siejasi su biologinės įvairovės mažėjimu. Žemės ūkis. Plotai, kuriuose auga miškas, yra iškertami. Rūgštieji lietūs. Rūgštusis lietus – viena svarbiausių aplinkos teršimo problemų. Aplinkos veiksniai. Lietuvoje dažniau pasitaiko šie nepageidaujami aplinkos veiksniai aplinkos tarša. Infrastruktūros plėtra. Kelių tiesimas per miškingas teritorijas sunaikina dalį miško.


Miškų kaita ir jos priklausomybė nuo aplinkos veiksnių.

Miškų gaisrai yra labiausiai paplitusi stichinė nelaimė miškuose. Dideli gaisrai, sunaikina augaliją bei smulkiąją fauną, pridaro daug žalos ir taip suardo miško biologinę pusiausvyrą. Dažnai po didesnių gaisrų miškas tampa neatsparus ligoms bei kenkėjams.

Lietuvoje kasmet kyla apie 600 – 800 gaisrų, kurie pažeidžia apie 300 ha. miškų. Vidutiniškai gaisrai Lietuvos miškų ūkiui padaro nuostolių už 500 – 700 tūkst. lt.

  • Žemės ūkis Skaidrės
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 11 puslapių (388 žodžiai)
  • Žemės ūkio skaidrės
  • MS PowerPoint 348 KB
  • Miškų kaita ir jos priklausomybė nuo aplinkos veiksnių
    10 - 3 balsai (-ų)
Miškų kaita ir jos priklausomybė nuo aplinkos veiksnių. (2016 m. Sausio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/misku-kaita-ir-jos-priklausomybe-nuo-aplinkos-veiksniu.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 19:49