Miškų teisinė apsauga


Teisės referatas.

Įvadas. Miško kaip teisinės apsaugos objekto samprata ir reikšmė. Atsakomybė už žalą miškui – viena efektyviausių teisinės apsaugos formų. Civilinė (materialinė) atsakomybė už žalą miškui. Baudžiamoji atsakomybė už žalą miškui. Administracinė atsakomybė už žalą miškui. Išvados. Literatūros sąrašas.


Miškas yra vienas pagrindinių Lietuvos gamtos turtų, jis tenkina tiek valstybės, tiek visuomenės poreikius, saugo kraštovaizdžio stabilumą, aplinkos kokybę bei teikia ekonominę naudą. Nepriklausomai koks yra miško statusas: ar tai privatus miškas ar jis priklauso valstybei - jis yra nacionalinis turtas. Miškas ne tik teikia medieną ir kitus miške augančius produktus, bet jis yra esminis ekologinės pusiausvyros garantas. Miškai suteikia galimybę žmonėms poilsiauti ir pramogauti, bet pirmiausia jie yra floros ir faunos “namai”. Miškas saugo paviršinius ir gruntinius vandenis, stabdo dirvos eroziją, absorbuodamas anglies dvideginį gryniną orą. Svarbus miško vaidmuo yra atmosferos anglies kaupime, lemiantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų balansą bei globalinį klimato pokyčių švelninimą. Šiuo metu mokslininkai visame pasaulyje susirūpinę globaliniais pokyčiais, ypač klimato šiltėjimu. Miškas yra tas saugiklis, kuris sugeria iš oro CO2, tuo mažindamas šių dujų kiekį atmosferoje ir užkertantis kelią globaliniams pokyčiams. Ši funkcija labiausiai gali atsiskleisti suintensyvinus ūkininkavimą.

Atkūrus nuosavybės teises į mišką, pagausėjo miško teikiamų išteklių naudojimas. Vienas iš labiausiai žalojančių mišką - neteisėtas miško kirtimas. Siekiant užtikrinti įvairių visuomenės grupių poreikius miškui ir užtikrinti miškų išsaugojimą ateities kartoms, atkreipiant dėmesį į ilgą miško augimo trukmę ir atsižvelgiant į nuosavybės formų skirtumus bei sąveiką, įstatymai numato atsakomybę už žalą padarytą miškui.

Darbo tikslas: Išnagrinėti miškų teisinę apsaugą

Uždaviniai:1. Išsiaiškinti miško valdytojų, savininkų bei naudotojų pareigas;

2. Apibūdinti atsakomybės už žalą miškui sampratą, nurodant atsakomybės požymius;

Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti įstatymai įtvirtina natūralios gamtinės aplinkos išsaugojimo, racionalaus gamtos išteklių naudojimo ir jų gausinimo užtikrinimo principus. Juose aiškiai sakoma, kad mūsų šalis rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad jie būtų naudojami saikingai, taip pat atkuriami ir gausinami. Teisės normos, apibrėžiančios mišką kaip nuosavybės, naudojimo ir apsaugos objektą įtvirtintos Lietuvos Respublikos Miškų įstatyme. Lietuvoje, pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos. Medžių grupės esančios laukuose, pelkėse, prie kitų vandens telkinių, siauros iki 10 metrų pločio - medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, bei kaimo vietovėse įveisti parkai mišku nelaikomi. Miškui nepriklausanti augalija teisinėje literatūroje pagal jos teisinį režimą skirstoma taip:

medžiai, jų grupės ir kita sumedėjusi augalija;

Dabartiniais duomenimis miškas užima 33,3 procentus visos šalies teritorijos, tai yra 2177 tūkstančių hektarų miško. Labai svarbus Lietuvos miškų socialinis vaidmuo, didelė dalis miško turi rekreacinę paskirtį. Dar didesnė miškų gamtos apsauginė reikšmė: beveik pusė miško žemių yra saugomose teritorijose ir kitose ekologiškai vertingose teritorijose. Iš jų net 590 tūkstančių hektarų yra taikomi įvairūs ūkinės veiklos apribojimai.

Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo saugoti mišką nuo gaisrų. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1995m balandžio 7d. nutarimu Nr. 500 patvirtino priešgaisrines apsaugos taisykles, kurių laikymasis privalomas miško savininkams ir miško lankytojams, tiek urėdijų darbuotojams. Miško valdytojai ir savininkai privalo vykdyti miškotvarkos projektuose numatytas miško priešgaisrines priemones, savo lėšomis įrengti, atnaujinti priešgaisrines juostas.Piliečiai turi teisę lankytis miškuose, išskyrus privačius miškus, esančius iki 100 m atstumu nuo savininkų sodybos, jei jų lankymasis nesusijęs su vykdoma miškų ūkine veikla ar medžiokle.

  • Teisė Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 15 puslapių (3938 žodžiai)
  • Teisės referatai
  • Microsoft Word 45 KB
  • Miškų teisinė apsauga
    10 - 9 balsai (-ų)
Miškų teisinė apsauga. (2016 m. Balandžio 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/misku-teisine-apsauga.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 12:42