Mistika konspektas


Tikybos konspektas. Kodėl gi žmonės atsigręžia į senuosius ritualus , mėgaujasi šamaniško transo malonumais. Šamanizmas ir Lietuva. Užgavėnių kaukė. Įvairios kaukės rūšys Daina. Lietuviškoji ir indikoji gyvenimo fazių sistema. Ekstremalios būsenos. Graikų mistinė filosofija Plotino tikrovės pažinimo praktinis pobūdis.


Ayahuasca ilgus šimtmečius naudojamas šamaninių ritualų metu. Daugiausiai Peru amazonės regione. Paprastai ayahuasca ritualai pradedami jau tamsoje. Gėrimo skonis nėra apetetingas, jaučiasi tabako kartumas, šiek tiek mielių ataskonio. Kai išgeri, kol būni atsimerkęs, niekas nėra pasikeitę – viską matai ir svoki taip pat kaip ir buvo. Tačiau užsimerkus pradedama grimsti į haliucinacijas arba sapnus. Būtent todėl, kad ayahuasca pagalba gali iššaukti haliucinacijas, panašias į sapnus, šis gėrimas naudojamas šamaninių procedūrų gydymuose. Kodėl? Nes šitas dalykas padeda atsakyti į asmeninius klausimus, kurie atrodo labai sudėtingi ir neduodantys gyvenime ramybės. Čia psichologo vaidmenį atlieka ayahuasca, o dirbi TIK su savimi.

Šamanizmas ir Lietuva

Per Užgavėnes siaučianti kaimo tradicijas vaidinanti trupė netgi miestuose šiek tiek įsijaučia į ožį, gervę, giltinę ir pan. Nėra abejonių, kad Užgavėnių personažai kažkada vaizdavo dievus ar demonus; juk tą patį vaizdavo ir antikos teatrų kaukes nešiojantys aktoriai. Kaukė pirmiausia nuasmenina. Tai sąlyga, kuria įeinama į meditacijos ar galbūt transo būklę. Visų apsvaigimų, transų, narkotikų, ritualų tikslas yra nuasmeninti. Visa kita paskui. Kai žmogus užsideda kaukę, jis išeina į transo zoną vien dėl to, kad jis jau nebe žmogus, jis kaukė, demonas. Jis su savimi neturi nieko bendra. Tą patvirtina ir tai, kad žmogus/kaukė juda sau nebūdingu žingsniu (garnio, gervės), kerėpliškai, nebūdinga nei jo eisena, ne rankų padėtis. Ir balsas, kuriuo jis apie save praneša, nebepriklauso jam. Jis arba gerklinis, arba cypiantis, arba riaumojantis, bet tai jau nebe paties žmogaus, o kaukės, demono balsas. Bendras kaukių nešiojimas, bendri šokiai, „nežemiški" ar „požeminiai" riksmai Užgavėnių procesijoje paliudija, kad į pasaulį įsiveržė visai kito matmens publika. Užgavėnės nieku gyvu nebuvo persirengėlių karnavalas, tai vėlyva apeiginė ritualo forma. Anksčiau tai buvo grupinis šokis su kaukėmis, prašantis žvėrių dievų ir demonų ateiti į kaukės ištuštintas smegenis.

PLOTINO GYVENIMAS. Plotinas (apie 203–269/270) gimė Likopolyje, Egipte, jaunystę praleido Aleksandrijoje. Čia būdamas 28–erių metų ėmėsi filosofijos studijų. Paniręs į dvasinį gyvenimą, visuomet buvo abejingas materialiniams laikiniems dalykams. Kaip rašo jo mokinys ir biografas Porfirijas, jis gėdijosi turįs kūną.

RAŠTAI. Rašyti Plotinas pradėjo vėlai, jau būdamas 50 metų. Rašė nesistemiškai, savo pažiūrų nėra išdėstęs kokiame nors viename savo veikale.

RAIDA. Galima išskirti tris Plotino filosofinės kūrybos etapus. Pirmajame sekė Platonu ir plėtojo jo teoriją apie sielą bei jos apsivalymą. Antrajame nuo šių specialiųjų problemų perėjo prie bendrosios būties teorijos paieškų, drauge nuo svetimo prie savito požiūrio į pasaulį, nuo platonizmo prie neoplatonizmo. Trečiajame etape senstantis Plotinas metė abstrakčius samprotavimus ir atsidėjo aktualesnėms, pirmiausia etinėms bei religinėms, problemoms.

PIRMTAKAI. Tikrasis jo pirmtakas buvo Platonas: Plotinas laikė save jo egzegetu; tačiau iš tikrųjų jis sąmoningai keitė Platono teoriją ir dėl to yra vadinamas ne platoniku, o neoplatoniku. Tiesioginis Plotino pirmtakas buvo Amonijas, pramintas pagal užsiėmimą Saku, t. y. nešiku. Tai veikiau religinis veikėjas negu filosofas; jo pažiūrose susipynė Platono doktrina ir misticizmas, viešpatavęs pirmaisiais amžiais po Kristaus. Plotino santykis su juo primena Platono santykį su Sokratu: Plotinas raštu įamžino žodžiu skelbiamą Amonijo mokslą ir drauge jį pakeitė paversdamas filosofine sistema.

PLOTINO PAŽIŪROS. 1. EMANACIJOS SISTEMA. Plotino, kaip ir visos epochos, išeities taškas buvo dualizmas, būtyje glūdinčių didžiulių prieštaravimų nuojauta. Tačiau tikslas buvo priešingas – atskleisti būties vienumą, sukurti monistinę sistemą. būties pavidalai, nors ir būdami labai skirtingi, yra vieno ir to paties vyksmo etapai; realusis pasaulis iš tikrųjų yra esmiškai skirtingas nuo idealiojo, o žemiškasis pasaulis – nuo dieviškojo, tačiau jie kyla vienas iš kito. yra ne daug būčių, o viena būtis, ji kinta, įgaudama įvairius pavidalus.

  • Tikyba Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 5 puslapiai (3844 žodžiai)
  • Tikybos konspektai
  • Microsoft Word 27 KB
  • Mistika konspektas
    10 - 10 balsai (-ų)
Mistika konspektas. (2015 m. Gegužės 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/mistika-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 18:13