Mistika


Tikybos konspektas. Indų filosofija. Krija Joga. Fizinė švara. Kasdienės paslaptys. Dinaminės hatha jogos pagrindai. Hatha joga. Penki elementai. Erdvės elementas. Žemės elementas. Vandens elementas. Ugnies elementas. Oro elementas. Penkios hatha jogos technikos Društi. Kaip veikia joga Hatha joga kaip atsipalaidavimas. Asana kaip atsipalaidavimas. Pastangos atsipalaiduoti. Ideali erdvė. Ląstelės sąmonė. Pusiausvyros įvaldymas. Veiksmas ir ramybė. Stiprumas ir lankstumas. Šiluma ir vėsa. Pastangos ir lengvumas. Veiksmas ir meditacija. Ramus protas. Dinaminės jogos technikos. Društi sąmonės savybė. Asana formos savybė. Kūno atrama. Stuburas ir nugara. Esminiai asanos principai. Vinjasa judesio savybė. Vinjasa krama. Bandhos energijos savybė. Pranajama gyvybės energijos ritmo savybė. Udžai kvėpavimas. Įkvėpimas ir iškvėpimas. Arabų ir persų misticizmas. Zoroartrizmas. Islamo mistinė kryptis – sufijai Garso misticizmas. Abstraktus garsas.


Vienas seniausių tekstų žmonijos istorijoje - Vedos, datuojamos vėliausiai 1200 m. pr. m. e. jau vien dėl šios priežasties indų filosofija nusipelno ypatingo dėmesio. Yra keturios Vedos: „Rigveda", „Jadžurveda" „Samaveda" ir „Atharvaveda". Ankstyviausia ir svarbiausia yra „Rigveda", o „Atharvaveda", kaip manoma, yra daug vėlesnė už pirmąsias tris. Iš pradžių Vedos buvo himnų (mantrų) rinkiniai. Vėlesniu laikotarpiu, kai religija tapo griežčiau apibrėžta, buvo pridėti religiniai brahmanų nurodymai.

Tradiciškai Indijos filosofija skirstoma į ortodoksines mokyklas arba neortodoksines mokyklas. Ortodoksinės mokyklos yra tos, kurios bent formaliai pripažįsta Vedas kaip apreikštas. Net šiandien Indijoje įprastas požiūris, kad Vedos yra dievų apreikštos ir apima visą žinojimą, tačiau tai nereiškia, kad žmonės tikrai jas skaito. Žodis „vedos" nėra itin nuosekliai vartojamas, jo reikšmė gali svyruoti nuo tikrų Vedų knygų iki dieviškos ir transcendentinės apreiškiančios galios. Vienintelė mokykla, rimtai pagrįsta dviem ankstyvosiomis Vedų dalimis, yra purvamimansa. Tikrasis klausimas ankstyvojoje indų filosofijoje kyla ne dėl Vedų kaip normatyvo pripažinimo, bet dėl brahmanų kastos valdžios. Grupės, atmetusios brahmanus ir kastų sistemą, ir imtos laikyti neortodoksinėmis: čarvakai, džainistai ir budistai. Didžioji indų filosofijos dalis yra praktiška, siūlanti priemones tikslui, t.y. dvasiai išvaduoti iš gyvenimo rato. Būdingiausia bet kurios tradicijos indų minties ypatybė - jos dvasingumas, jokia kita kultūra taip nenuilstamai nesirūpina žmogaus dvasia ir jos santykiu su visuotinybe.

Upanišados - visų ortodoksinių, taip pat ir daugelio neortodoksinių, tarp jų ir budizmo, indų filosofijos sistemų, išskyrus mimansą, pagrindinis šaltinis. Upanišada yra filosofinė diskusija arba filosofinių diskusijų rinkinys, dažnai įrėmintas mokytojo ir mokinio dialogo arba ir dramatiškesne forma, tokia kaip išminčių ginčas ar mokinio ir mirties dievo dialogas. Vienas dialogas vaizduoja išminčių, kurio filosofiją karalius, kurį jis mėgina mokyti, demaskuoja kaip lėkštą. Pasitaiko ir paprasto dėstymo be jokio dramatiško konteksto. Upanišados, ypač ankstyvosios proza rašytos yra žaismingos, literatūriškos ir kupinos nevaržomos filosofijos džiaugsmo. Daugelis jų pateikiamos kaip dialogai, tarsi numatant filosofinę atmosferą.

Čarvakos filosofiją, kuri dar vadinama lokajata, turbūt geriausia versti „pasaulio" arba „žmonių filosofija". Regis, iki savo išnykimo viduramžiais ji buvo plačiai paplitusi. Čarvaka buvo neortodoksiška tuo, kad atmetė Vedų autoritetą, taip pat Dievo egzistavimą, pomirtinį gyvenimą ir savąjį Aš. Ji atmeta tiek loginį samprotavimą, tiek autoritetingą liudijimą. Čarvaka pripažįsta tik juslinį suvokimą. Iš visų kitų filosofinių mokyklų Čarvaka ypač nemėgsta mimansos (žr. skyrelį „Džaiminis"), kuriai labiausiai rūpi vediškieji ritualai ir gyvenimo būdas. Vedos reikalavo iš atsidavėlių pelnyti dievų ir protėvių pritarimą atliekant apeigas ir duoti dovanų brahmanų šventikams. Čarvakai ši sistema atrodė savanaudiškai sukurta brahmanų saviems tikslams. Čarvaka mano, kad pagrindinis gyvenimo tikslas yra karna (malonumas), o pagrindinė priemonė šiam tikslui pasiekti yra artha (turtas). Geistini malonumai - valgymas, gėrimas, dainos ir moterys. Bet kurios priemonės siekiant šių tikslų yra priimtinos, jei jos sėkmingos. Čarvakos sistema stengiasi suvaldyti nežabotą malonumo siekį, nes tai greitai veda į kančias, tokias kaip liga.

Krija joga skirstoma į dvi dalis: Jamą ir Nijamą. Jama susijusi su moralės savybėmis, reikalingomis Jogai mokytis ir praktikuoti, o Nijama susijusi su fizinėmis savybėmis, būtinomis norint studijuoti šią įdomią okultizmo atmainą ir tobulėti.

Jogas kelia sau tikslą lavinti slaptas psichines jėgas, kad padarytų teisingas išvadas apie Dvasinio Gyvenimo gyvybinius faktus. Jogui sąžiningumas nėra politika ir jis nelaiko jos dorybingumu. Jam tai teisingo mąstymo išdava, neatskiriama nuo Tiesos, nes nė vienas žmogus negali būti teisingas, jeigu jis nesąžiningas. Daugelis Jogų turi didelę įtaką žvėrims, nes jie įsisavino principą, draudžiantį kenkti gyvai būtybei.Tas, kuris rimtai studijuoja Kriją jogą, turi įpratinti save skirti patį save (dvasią) nuo ne paties savęs (asmenybės, proto ir pan.); antraip jis niekada nepasieks nesavanaudiškumo.Jogos mokyme nesavanaudiškumas reiškia kažką aukštesnio už didžiadvasiškumą. Tai reiškia visišką atsisakymą visų tų minčių, troškimų ir pan., kurie sulaiko Dvasinį tobulėjimą. Jogas pripažįsta tik vieną Religiją, būtent Tiesą. Nėra Religijos aukštesnės už Tiesą. Jogui menas - ne tik malonumas - mentalinis džiaugsmas, bet ir centras, iš kur jis gali semtis įkvėpimo ir simbolį to, kas gyvenime yra geriausia, tikra ir gražiausia.

  • Tikyba Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 11 puslapių (6892 žodžiai)
  • Tikybos konspektai
  • Microsoft Word 53 KB
  • Mistika
    10 - 8 balsai (-ų)
Mistika. (2015 m. Gegužės 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/mistika.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 17:38