Mitai apie erelį.


Erelis simbolis. Krou gentis. Erelis mitologija. Erelio simbolio reiksme. Erelis lietuviu tautosakoje. Erelis graiku mitologijoje. Erelio simbolika. Erelis su liūto galva. Vanago simbolis. Simboliai su ereliais.

Lietuvių referatas. Erelis yra laikomas paukščių karaliumi, įvairių pasaulio tautų mitologijoje dangaus (saulės), ugnies ir nemirtingumo, karališkumo simbolis. Jis įkūnija valdžią, jėgą, pergalę ir pasididžiavimą, o Kinijoje - vyriškąjį pradą Jang, akylumą ir bebaimiškumą. Vanagas. Šis paukštis – vienas iš didžiųjų saulės paukščių, jo simbolika panaši į erelio ir sakalo.


Erelis dažnai tapatinamas su indų mitine būtybe garuda, besigrumenčią su gyvate. Manoma, kad kylantis aukštyn erelis, kaip ir vanagas, žvelgia tiesiai į saulę, todėl viduramžių europoje buvo siejamas su kylančia dievop malda ir su kristaus žengimu dangun. Australų mitologijoje jūrinis erelis neša mirusiųjų sielas atgal į sapnalaikį. Vienas iš labiausiai sudievintų gyvūnų - dievų simbolių, dievų pasiuntinys. Tipologiškai ankstyvasis erelio kulto laikotarpis atsispindi mitologijose, kur erelis yra savarankiškas personažas (iš pradžių galbūt totemiškos kilmės). Erelis kaip ypatingas kulto objektas buvo dievinamas centrinėje ir šiaurinėje senovės arabijos dalyje. Palyginamas su ugaritų mito epiniais padavimais apie danelą ir akchitą liudija senovės semitų vaizdinių išlikimą šiame regione. Erelio sparnų aplaužymo motyvas sieja ugaritų epą su senovės mesopotamiečių epu, kur dievai kovoje turi įveikti didžiąją anzu - erelį su liūto galva.

Senovės mesopotamijoje erelis buvo šumerų karo dievo ninurtu, senovės graikijoje - dzeuso, romoje - jupiterio simbolis. Suomiams, jakutams, šamodams, tungusams - mandžiūrams bei kitiems sibiro tautose erelio kultas buvo susijęs su vaizdiniu apie erelį kaip šamano ir kultūrinio herojaus pagalbininką ar jo isikūnijimą. Eurazijos ir šiaurės amerikos mitologijoje vienas iš svarbiausių erelio žygdarbių yra šviesos pagrobimas arba pagalba žmogui prasimanyti ugnies. Jokutų ir mono genčių indenų mituose erelis padeda saules vagiui kojotui. Dviese jie iškelia aukštai dangun pavogtąja saulę ir pakabina ją rytuose. Pasak jakutų legendos, erelis žmonėms atnešiąs ugnį, kai kurių žiniuonių apeigų metu iškelti ugnį turėjo tas žmogus, kurio protėvis buvo erelis.

K. Levi-strosas šiaurės amerikos ir pietų amerikos indėnų mitologijos tyrinėjimuose kaip pati svarbiausia mini mitą apie erelio lizdo išdraskymą. Šiame mite jaunuolis įsliuoge į medį išdraskyti erelio lizdo. Kai jaunuolis pabaido paukštyčius, erelis prabyla ir pasiūlo jam priemonę ugniai išgauti. Kituose šio mito variantuose herojus jau iš pat pradžių yra erelio jauniklių gynėjas. Pasak krou genties indėno mito, kartą gyvenęs žmogus, kuris vaikystėje įkritęs į ugnį ir apsideginęs pusę veido. Nusiminęs jis nusprendžia išeiti iš namų. Prašęs pagalbos erelio, ir šis pažadėjęs jam padėti, jei apginsiąs jo vaikus nuo vandens dvasių. Herojus sutikęs, ir erelis nuvedęs jį pas saulę, kurios vaikai stebuklingu veidrodžiu jį išgydė.

Mitai apie erelį.. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/mitai-erelis.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 22:01