Mitybos konspektas


Maisto technologijos konspektas.

Mityba ir visuomenės sveikatas Savikontrolės klausimai. Mitybos rėžimas. ATS Medžiagų apykaita. Katabolizmas Anabolizmas. ATS Energijos apykaita. Matavimo vienetai J. Pagrindinė energijos apykaita energijos apykaita dirbant. Pagrindine energijos apykaita. Energija dirbant. Ats baltymai. Paprasti baltymai. Struktūriniai baltymai. ATS Disacharidai. Ats pektinas. ATS Virškinimas. ATS Virškinimo sistema atlieka šias funkcijas Sekrecinė. Ats liežuvis. ATS Seilės turi keleriopą reikšmę Pirma. Ats skrandis. Pagrindiniai skrandžio fermentai. Kepenų funkcijos. Storosios žarnos funkcijos. Ats gda. ATS Antikinė mitybos teorija. Subalansuotos mitybos teorija. Adekvačios mitybos teorija.


Antialimentinės medžiagos mažina tam tikrą maisto medžiagų pasisavinimą.

Mitybos rėžimo principai: Maisto vartojimas paros bėgyje; Mitybos dažnumas; Maistinių medžiagų balansas; Taisyklingas fiziologinis maisto medžiagų paskirstymas dienos bėgyje.

ATS: Medžiagų apykaita - tai visi sudėtingiausi cheminiai medžiagų apykaitos procesai, kurių metu energija pasisavinama ir atpalaiduojama.

Būdingi du procesai: anabolizmas ir katabolizmas

tai ištisa seka fiziologinių procesų ir cheminių reakcijų, dėl kurių dalis aplinkos paverčiama organizmu.Tai gautų su maistu medžiagų perdirbimas, jų pavertimas mūsų organizmo sudėtine dalimi. Anabolizmo procese vyrauja sintezės (jungimosi) reakcijos – iš gautų su maistu aminorūgščių kuriami baltymai, iš provitaminų sintetinami kai kurie vitaminai, gaminasi įvairūs kiti junginiai.

Katabolizmo procese vyrauja oksidacijos, hidrolizės reakcijos – jų metu išlaisvinama energija, būtina anabolizmo procesams, taip pat energija, reikalinga įvairioms organizmo funkcijoms atlikti (širdies darbui, kvėpavimui, pastoviai kūno temperatūrai palaikyti ir t.t

ATS: Energijos apykaita - tai Žmogaus gaunamas energijos kiekis ir jos eikvojimas bei pašalinimas šilumos pavidalu.

netiesioginė kalorimetrija – kai energija apskaičiuojama pagal dujų apykaitą (įkvėpto deguonies ir iškvėpto anglies dvideginio santykį):

Matavimo vienetai: J (džiauliais), cal (kalorijos)

Pagrindine energijos apykaita Ji eikvojama tik gyvybinėms organizmo funkcijoms – širdies, kvėpavimo raumenų susitraukimams, pastoviai kūno temperatūrai palaikyti.

Energijos eikvojimas turi įtakos ir amžius. Vaikų ir paauglių energijos apykaita 10 – 20 % intensyvesnė už suaugusiųjų, todėl ir energijos jiems reikia daugiau. Po 25 metų energijos eikvojimas kiekvieną dešimtmetį vidutiniškai sumažėja apie 3 – 7. Tam turi įtakos ir klimato sąlygos (šiaurėje eikvojama daugiau), buities sąlygos ir kt.

tai energijos kiekis, kurį išlaisvina oksiduodamasis (sudegdamas) organizme vienas gramas maisto medžiagos. Medžiagos, teikiančios organizmui energijos – vadinamos energetinėmis medžiagomis (baltymai, riebalai, angliavandeniai, organinės rūgštys, alkoholis).

Medžiagos, neteikiančios energijos – vadinamos neenergetinėmis medžiagomis (vanduo, vitaminai, mineralinės medžiagos).

Iki kokių galutinių apykaitos produktų sudega maisto medžiagos žmogaus organizme? Kokį energijos kiekį vidutiniškai išlaisvina vienas gramas maisto medžiagos, sudegusios iki galutinių apykaitos produktų?

Sudega iki baltymų, riebalų ir angliavandenių. Angliavandeniai išlaisvina 3,75 – 4,21 kcal/g, Riebalai išlaisvina 9,46 – 9,52 kcal/g, Baltymai išlaisvina 5,3 – 3,74 kcal/g, alkoholis išlaisvina 7 kcal/g Organinės rūgštis išlaisvina 2 – 4 kcal/g

Maisto medžiagos gali keistis vienos kitomis. Tačiau toks medžiagų keitimas ilgesnį laiką gali būti labai kenksmingas, kadangi visos maisto medžiagos organizmui būtinos ir atlieka tik tai medžiagai būdingas, specifines funkcijas.

Kas yra baltymai? Kuo skiriasi paprastieji baltymai nuo sudėtinių?

Baltymai - tai medžiagos, sudarytos iš aminorūgščių ir reikalingos organizmo junginių, sudarančių organizmo struktūrą ir užtikrinančių normalią gyvybinę veiklą, sintezei.

Paprasti baltymai - baltymai - tai organizmo fermentai, antikūnai, pernašos baltymai, hormonai, ląstelių „siurbliai" ir deguonies nešikliai.

Struktūriniai baltymai sudaro raiščius ir sausgysles, randus, kaulų ir dantų centrinę dalį (šerdį), plaukus, nagus ir t. t.

Kokias aminorūgštis žmogaus organizmas gali susintetinti, o kokių ne? Ar vaiko ir suaugusio žmogaus organizmų galimybės sintetinti aminorūgštis vienodos, ar skiriasi?

Žmogaus organizmas sintetina pakeičiamas amino rūgštis, o nepakeičiamas amino rūgštis gauna su maistu tai: lizino, triptofano, valino, izoliaucino, lizinas ir metioninas. Suaugusio žmogaus organizmas sintetina aštuoniais amino rūgštis , o vaiko organizmas sintetina šešias amino rūgštis.

Reguliacinė, Katalizine, Hormoninė, Apsauginė, Skysčių ir elektrolitų balanso palaikymas, rūgščių ir šarmų balanso palaikymas pernašos, stuktūrinė.

Reguliacinė – baltymai gali prisijungti prie kitų baltymų ir keisti biologinį jų aktyvumą. Baltymai padeda augti ir vystytis.

Mitybos konspektas. (2016 m. Liepos 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/mitybos-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 15:47