Miulerio – lajerio iliuzijos tyrimas


Psichologijos kursinis darbas.

Įvadas. Metodika. Rezultatai ir jų analizė. Pirmosios serijos rezultatai. Antrosios serijos rezultatai. Pirmosios ir antrosios serijos rezultatų palyginimas. Išvados. Literatūros sąrašas.


Pagal Navicką (1990) iliuzijas galima suskirstyti į tris pagrindines grupes:

Kontrasto iliuzijos, kurios apspręstos psichologinių faktorių;

Geometrinės optinės iliuzijos, kurių pagrindas – tam tikros fizinės, geometrinės sąlygos;

Judėjimo iliuzijos (pavyzdžiui, tamsiame kambaryje žiūrime į šviesų tašką ir mums atrodo, kad jis juda).

Šiame laboratoriniame darbe aptarsime geometrinės optinės iliuzijos grupę. Ją geriausiai atspindi Miulerio – Lajerio iliuzija (1 paveikslėlis). Šią iliuziją sukūrė F. C. Miuleris – Lajeris (1857 – 1916), jis buvo vokiečių sociologas, pati iliuzija sukurta 1889 metais. Miulerio – Lajerio tyrimas padeda įvertinti sistemos galimybių ribas, kurios savo ruožtu atspindi ir tam tikrus sistemos struktūros bei veikimo principus (A. Gutauskas, A. Bulatov, A. Bertulis, 2005).

Optinės apgaulės atsiranda kai žmogus neteisingai įvertina figūrą iš perspektyvos. Optinių apgaulių priežastis stengiamasi suprasti nuo XVIII a. antros pusės. Visose versijose išlieka trys bendri dalykai:

Apgauna ne vaizdas, o suvokimas ir žinant, kad tai apgaulė, iliuzija išlieka;

Akių judesiai neturi įtakos apgaulei atsirasti (tai yra įrodyta eksperimentais).

Perkeltos į trimatę erdvę dauguma optinių apgaulių išnyksta (Furst, 1998).

Darbo uždaviniai:

Patikrinti Miulerio – Lajerio iliuziją;

Tyrimo eiga. Prieš paleidžiant programą buvo susipažinta su programos instrukcijomis. Kai programa paleidžiama, kompiuterio ekrane, juodame fone pasirodo balta linija su strėlytėmis. Pateikiamos keturios strėlyčių kryptys: abi nukreiptos į vidų, abi nukreiptos į išorę, kairioji strėlytė nukreipta į išorę, o dešinoji į vidų ir dešinioji strėlytė nukreipta į išorę, o kairioji į vidų. Pateikiamos linijos ilgis 225 pikseliai, storis 1 pikselis, strėlyčių ilgis 80 pikselių. Tiriamoji duotą liniją, ant kurios yra vertikalus brūkšniukas, turi padalyti į dvi lygias dalis. Šį brūkšniuką klaviatūros klavišais „rodyklė dešinėn“ ir „rodyklė kairėn“ pagalba, tiriamoji pastumia į dešinę arba į kairę. Kai tiriamajai atrodo, kad linija padalyta į dvi lygias dalis, ji spaudžia klavišą „tarpas (angl. space)“. Tada pasirodo kita linija su strėlytėmis. Viso tiriamoji padalina 100 linijų. Antrajame tyrimo etape pakeičiamas strėlyčių ilgis – sutrumpinama pusiau – 40 pikselių, ir tiriamoji tuo pačiu principu dalina linijas pusiau.

Žvelgiant į 1 – ą lentelę matome, kad linija teisingai padalinta tik 5 kartus: 4 kartus, kai strėlytės nusuktos į vidų (<---->) ir 1 kartą, kai strėlytės nusuktos į išorę (>----<). 54 kartus pažymėta, kad kairės pusės ilgis trumpesnis už 127 pikselius ir 41 kartus pažymėta, kad kairės pusės ilgis ilgesnis už 127 pikselius.

Tam, kad išsiaiškinčiau, ar suvokiamam atkarpos ilgiui turi įtakos strėlyčių kryptis, analizuosiu visų keturių strėlyčių pateikimo variantų atsakymus.

Atkarpos strėlytės nukreiptos į išorę (>----<).

Viso šios atkarpos variantų buvo pateikta 24 kartus. Iš jų tiriamoji liniją teisingai padalino vieną kartą.

Atkarpos strėlytės nukreiptos į vidų (<---->).

Viso šios atkarpos variantų buvo pateikta 27 kartus. Iš jų tiriamoji liniją teisingai padalino 4 kartus.

Kairioji atkarpos strėlytė nukreipta į vidų, dešinioji į išorę (<----<).

Viso šios atkarpos variantų buvo pateikta 17 kartų. Iš jų tiriamoji liniją teisingai nepadalijo nė karto.

Kairioji atkarpos strėlytė nukreipta į išorę, o dešinioji į vidų (>---->).

Viso šios atkarpos variantų buvo pateikta 32 kartus. Iš jų tiriamoji liniją teisingai nepadalijo nė karto.

3 – iame paveikslėlyje matome, kad pirmuoju ir antruoju strėlyčių išsidėstymo variantais, tiriamoji nuklydo nuo teisingo padalijimo (127 pikselių) labai ne daug. Tiesą sakant, pirmuoju variantu skirtumas, lyginant su 127 pikseliais yra 1,72 pikseliai, o antruoju strėlyčių išsidėstymo variantu skirtumas yra tik 0,93 pikseliai. Tačiau, matome, kad, kai strėlyčių padėtis yra priešinga viena kitai, atsiranda iliuzija. Trečiuoju variantu skirtumas, lyginant su 127 pikseliais yra 7,12 pikselių, ketvirtuoju strėlyčių išsidėstymo variantu skirtumas yra net 11,91 pikselių. Taigi, iliuzija pasitvirtina, ji ryškiai matoma, trečiuoju ir ketvirtuoju strėlyčių išsidėstymo variantais.

4 – ame paveikslėlyje matome pirmosios serijos paklaidų vidurkius. Čia vėl labai aiškiai matome, kad pirmuoju ir antruoju strėlyčių išsidėstymo variantais paklaida nėra labai didelė. Pirmuoju variantu – 3,45, o antruoju – 1,37. Tačiau trečiuoju ir ketvirtuoju strėlyčių išsidėstymo variantais matome stiprų šuolį, paklaidos tapo žymiai didesnės. Trečiuoju strėlyčių išsidėstymo variantu – 7,24, o ketvirtuoju – 11,59. Taigi, dar kartą galime patvirtinti, kad paskutiniais dviem strėlyčių išsidėstymo variantais Miulerio – Lajerio dėsnis pasitvirtino.

Viso šios atkarpos variantų buvo pateikta 19 kartų. Iš jų tiriamoji liniją teisingai padalino vieną kartą.

Viso šios atkarpos variantų buvo pateikta 21 kartą. Iš jų tiriamoji liniją teisingai padalino 1 kartą.

Viso šios atkarpos variantų buvo pateikta 27 kartus. Iš jų tiriamoji liniją teisingai padalijo 2 kartus.

Viso šios atkarpos variantų buvo pateikta 33 kartus. Iš jų tiriamoji liniją teisingai nepadalijo nė karto.

5 –ame paveikslėlyje matome, kad pirmuoju ir antruoju strėlyčių išsidėstymo variantais, tiriamoji nuklydo nuo teisingo padalijimo (127 pikselių) ne daug. Tiesą sakant, pirmuoju variantu skirtumas, lyginant su 127 pikseliais yra 2,16 pikseliai, o antruoju strėlyčių išsidėstymo variantu skirtumas yra 1,19 pikselių. Tačiau, matome, kad, kai strėlyčių padėtis yra priešinga viena kitai, atsiranda iliuzija. Trečiuoju variantu skirtumas, lyginant su 127 pikseliais yra 3,48 pikselių, ketvirtuoju strėlyčių išsidėstymo variantu skirtumas yra net 12,64 pikselių. Taigi, iliuzija pasitvirtina, ji ryškiai matoma, trečiuoju ir ketvirtuoju strėlyčių išsidėstymo variantais.

6 – ame paveikslėlyje matome antrosios serijos paklaidų vidurkius. Čia vėl labai aiškiai matome, kad pirmuoju ir antruoju strėlyčių išsidėstymo variantais paklaida nėra labai didelė. Pirmuoju variantu – 3,84, o antruoju – 3,61, trečiuoju strėlyčių išsidėstymo variantu – 4,15 Tačiau ketvirtuoju strėlyčių išsidėstymo variantu matome stiprų šuolį, paklaida tapo žymiai didesnė. Trečiuoju strėlyčių išsidėstymo variantu – 4,15, o ketvirtuoju – 8,79. Taigi, dar kartą galime patvirtinti, kad paskutiniu strėlyčių išsidėstymo variantu Miulerio – Lajerio dėsnis pasitvirtino.

Pirmoje serijoje, kai atkarpos strėlytės buvo nukreiptos į išorę, linija teisingai padalyta 1 kartą. Tiriamoji daugiau kartų atkarpas žymėjo kaip trumpesnes, nei 127 pikseliai. Antrojoje serijoje teisingai liniją padalijo taip pat 1 kartą. Tiriamoji antrojoje serijoje taip pat daugiau kartų pažymėjo atkarpas kaip trumpesnes, nei 127 pikseliai. Tiek pirmoje serijoje, tiek antroje serijoje 5 kartus buvo 1 pikselio klaida.

Antrojo varianto strėlyčių išsidėstymu, kai atkarpos strėlytės nukreiptos į vidų, pirmojoje serijoje tiriamoji teisingai liniją padalijo 4 kartus (pirmojoje serijoje daugiausiai teisingai padalyta linijų, lyginant su kitais strėlyčių išsidėstymais). Antrojoje serijoje tiriamoji teisingai liniją padalijo 1 kartą. Pirmojoje serijoje 12 kartų padaryta vieno pikselio paklaida, o antrojoje serijoje – 7 kartus. Pirmoje serijoje, ir antroje taip pat, tiriamoji liniją dažniau ilgino, nei trumpino.

Trečiojo varianto strėlyčių išsidėstymu, kai atkarpos strėlytė nukreipta į vidų, dešinioji į išorę, pirmojoje serijoje tiriamoji teisingai nepadalijo linijos teisingai nė karto, antroje serijoje padalijo teisingai 2 kartus. Paklaidos abiejuose šio varianto serijose buvo didesnės nei kituose abiejų serijų pirmuose dviejuose variantuose. Pirmojoje serijoje 1 kartą padaryta vieno pikselio paklaida, o antrojoje serijoje – 3 kartus. Pirmoje serijoje, ir antroje taip pat, tiriamoji liniją dažniau ilgino, nei trumpino.

Ketvirtojo varianto strėlyčių išsidėstymu, kai atkarpos strėlytė nukreipta į išorę, o dešinioji į vidų, pirmojoje ir antrojoje serijoje tiriamoji teisingai nepadalijo linijos teisingai nė karto. Paklaidos abiejuose šio varianto serijose buvo didžiausios lyginant su kitais variantais abiejuose serijose. Pirmojoje ir antrojoje serijoje 1 kartą padaryta vieno pikselio paklaida. Pirmoje serijoje, ir antroje taip pat, tiriamoji liniją visada trumpino.

Lyginant abi serijas galime įžvelgti panašumo, todėl abiejų serijų rezultatų vidurkius pateiksiu ir palyginsiu 7 ir 8 paveikslėliuose.

7 – ame paveikslėlyje matome, kad strėlyčių kryptis turi labai panašų poveikį. Antrojo varianto strėlyčių išsidėstymu, kai atkarpos strėlytės nukreiptos į vidų rezultatai yra labai arti teisingo linijos padalijimo – 127 pikselių. Rezultatai labai panašūs vienas į kitą ir pirmuoju strėlyčių išsidėstymo variantu, kai strėlytės nukreiptos į išorę, nes skirtumas tarp pirmos ir antros serijos yra nedidelis - 0,44 pikseliai. Panaši situacija yra ir ketvirtuoju strėlyčių išsidėstymo variantu, nes tada skirtumas tarp pirmos ir antros serijos – 0,73 pikseliai. Galima matyti tik kiek didesnį skirtumą tarp pirmos ir antros serijos, trečio varianto strėlyčių išsidėstymu, skirtumas tarp dviejų serijų – 3,64 pikseliai ir tai didžiausias skirtumas, jei lyginame pirmą ir antrą seriją tarpusavyje. Tačiau didžiausias atotrūkis nuo reikiamo linijos padalijimo – 127 pikseliais – matomas pirmojoje ir antrojoje serijoje, ketvirtame strėlyčių išsidėstymo variante, nes atotrūkis pirmos serijos – 11,91 , o antros serijos – 12,64.

Galima teigti, kad strėlyčių ilgis turi šiek tiek įtakos, nes esant trumpesnėms strėlytėms, mažesni ir padalintų atkarpų vidurkiai (išskyrus antruoju strėlyčių išsidėstymo variantu).

8 – ame paveikslėlyje matome, kad esant vienodai strėlyčių krypčiai, atsakymai yra netoli teisingo atsakymo, tai geriausiai vaizduoja pirmos ir antros serijos, antro strėlyčių išsidėstymo varianto rezultatai, nes čia aiškiai matyti, kad pirmos serijos paklaidos vidurkis – 1,37 pikselio, o tai reiškia, kad dauguma dalintų linijų buvo labai arti teisingo padalijimo. Daug didesnį paklaidos vidurkio šuolį galime matyti pirmosios serijos, trečiu ir ketvirtu strėlyčių išsidėstymo variantu, nes ketvirtu strėlyčių išsidėstymo variantų, pirmojoje serijoje paklaida siekia net 11,59 pikselio.

Taip pat matome, kad paklaidos pirmuose dviejuose variantuose mažesnės už trečią ir ketvirtą strėlyčių išsidėstymo variantus. Tačiau pirmuose dviejuose variantuose, pirmos serijos paklaidų vidurkiai yra mažesni už antrosios serijos paklaidų vidurkius. Trečiuoju ir ketvirtuoju strėlyčių išsidėstymo variantais matome atvirkštinį reiškinį: pirmos serijos paklaidų vidurkiai didesni už antrosios serijos. Taigi, čia galime sakyti, kad esant trumpesnėms strėlytėms paklaida sumažėja.

Kai strėlyčių kryptis vienoda, atsakymai yra tikslesni arba arčiau teisingo atsakymo, paklaidos gerokai mažesnės, nei esant skirtingų krypčių strėlytėms;

Kai strėlyčių kryptis yra priešingos viena kitai, atsiranda iliuzija: kairei strėlytei esant nukreiptai į vidų, o dešinei į išorę, linija žymima kaip ilgesnė, o kairei strėlytei esant nukreiptai į išorę, o dešinei į vidų, linija buvo visada dalinama trumpiau, nei 127 pikseliai;

Kai strėlyčių ilgis trumpesnis, atsakymų paklaida ir padalintų atkarpų vidurkiai yra mažesni, nei esant ilgesnėms strėlytėms.

Pirmojoje serijoje linija iš 100 bandymų buvo teisingai padalinta 5 kartus, o antrojoje serijoje – 4 kartus;

Miulerio – Lajerio iliuzija patvirtinta.

Miulerio – lajerio iliuzijos tyrimas. (2016 m. Vasario 25 d.). http://www.mokslobaze.lt/miulerio-lajerio-iliuzijos-tyrimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 16:21