Mobingas darbe kursinis darbas


Vadybos kursinis darbas.

Įvadas. Mobingo samprata. Mobingas organizacijoje. Ekonominių mobingo padarinių vertinimas. Mobingo eiga, priežastys ir pasekmės. Mobingo prevencijos būdai. Mobingas – patogus būdas susidoroti su kolega. Mobingo padariniai. Labiausiai paplitusios mobingo rūšys. Mobingas kaip smurto forma organizacijoje. Mobingo pasekmės darbuotojui. Mobingo pasekmės organizacijai. Mobingo nuostolių mažinimas keičiant organizacijų etikos kodeksus Pagalbos mobingo aukai metodai. Mobingo proceso dalyviai ir eiga. Prietarai ir stereotipai, kaip mobingo darbuotojų santykiuose veiksnys Mobingo veiksmai. Mobingo intervencija. Mobingo laipsniai. Diskriminacinis mobingo aspektas. Išvados. Literatūra.


Šių dienų realijos ir projektuojami pokyčiai organizacijoms kelia uždavinius: kaip išsaugoti profesionalius darbuotojus, inovatyvųjį potencialą; integruoti įvairovę (kitataučius, skirtingų rasių, religijų, kultūrų, seksualinės orientacijos, įvairių socialinių grupių atstovus, skirtingų psichologinių ypatybių turinčius asmenis) kurti ir palaikyti organizacijos klimatą, kuris garantuotų veiklos rezultatus.

Mobingas kaip diskriminacija darbuotojų santykiuose nėra vien tik psichologinį terorą patiriančio asmens problema. Laikinas darbuotojo pasitraukimas iš darbo vietos dėl ligos, darbingumo sumažėjimas, darbuotojų praradimas organizacijai daro moralinę (organizacija laikoma nepatrauklia, įgyja prastą reputaciją) ir ekonominę žalą (pvz., prastėja darbo kokybė, krinta produktyvumas, mažėja lojalumas, krinta motyvacija, puolamą darbuotoją vargina sveikatos sutrikimai, eikvojamos lėšos ir energija darbuotojų paieškai ir kt.). Nors ir suvokiama, kad darbuotojų santykių pobūdis, komfortas organizacijoje yra svarbus veiksnys, destruktyvių santykių žala mikro ir makro ekonomikai Lietuvoje nėra pakankamai įvertinta. Vakarų ekonomikose mobingo daroma žala skaičiuojama milijardais eurų. Daugelis metodikų, naudojamų įvertinti mobingo žalą, remiasi išlaidomissveikatos apsaugai – tai lėšos, iš- leidžiamos vaistams, gydymui ir kt. Tačiau išlieka problema, kaip apskaičiuoti disfunkciškų santykių žalą, kurią patiria pavienės organizacijos.

Darbo tikslas:išanalizuoti mobingą ir jo priežastis bei pasekmes darbuotojų atžvilgiu.

apžvelgti ekonominius mobingo padarinius, susijusius su sveikatos praradimu ir galimus jų vertinimo būdus.

Pastaraisiais dešimtmečiais Vakarų Europos šalių darbo sąlygų ir galimos smurto rizikos prevencijos politikoje įžvelgiama žymių teigiamų pokyčių (Salin, 2005).

Vis daugiau dėmesio skiriama geresnėms socialinėms ir psichologinėms darbo sąlygoms sudaryti. Viena iš tokių priemonių – mobingo kaip psichologinio smurto organizacijose tyrimai, kurių rezultatai padeda kurti šio žalingo reiškinio prevencijos programas. Organizacijose, kur neskiriamas pakankamas dėmesys mobingo prevencijai, didesnė darbuotojų rotacija, mažėja darbo našumas, krenta kokybė. Daugelis tyrimų stiprų poveikį aukai aiškina ilgai trunkančiu psichologiniu smurtu (Mikkelsen, Einarsen, 2001; Vartia, 2001 ir kt.). Ilgalaikis mobingo poveikis darbuotojui pasireiškia psichiniais negalavimais, depresijomis (Plačiau: Žukauskas, Vveinhardt, 2009a, 2009b). Remiantis mobingo, kaip ilgalaikio stresoriaus apibrėžimu, dėl aukšto dažnio ir ilgos priešiškos elgsenos trukmės šių disfunkciškų santykių pasekmė darbuotojui – protinė, psichosomatinė ir visuomeninė kančia, stresas (Leymann, 1993; Zuschlag, 1994; Prosch, 1995; Leymann, 1996; Leymann, Gustafson, 1996; Niedl, 1996; Lewis, 2004 ir kt.). Žala daroma ne tik prievartą patiriančiam asmeniui, žymių nuostolių patiria ir organizacija, ir valstybė.

Mobingo reiškinys bei jo pasekmės pasaulyje tyrinėjamos nepilnus tris de- šimtmečius. Tyrinėjimai pradėti Skandinavijos šalyse, o pirmiausia – Švedijoje (Lohro, Hilp, 2001), aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, vadovaujant mokslininkui gydytojui H. Leymann. Tyrimus inspiravo ankstyvas pensinio amžiaus nesulaukusių asmenų pasitraukimas iš darbo rinkos. Atlikti organizacijų klimato tyrimai parodė, jog dažna išėjimo iš darbo priežastis – konfliktais paremti darbuotojų santykiai, intrigų kupina aplinka, psichologinis spaudimas, daromas bendradarbių. Tyrimai užtruko trejus metus, apklausta tūkstančiai Švedijos organizacijų darbuotojų, o rezultatai parodė, kad rizika tapti mobingo auka gresia kas ketvirtam švedui. Taip pat nustatytas ryšys tarp mobingo kuriamos slegiančios atmosferos ir ligų. Dėl ekonominės ir socialinės žalos reiškinys sulaukė Švedijos vyriausybės dėmesio, organizacijose pradėti steigti specialūs padaliniai, besirūpinantys darbuotojų santykiais ir organizacijos klimatu. Mobingo pasekmių tyrimai jau atliekami ir Lietuvoje. Nes didesnis dėmesys darbuotojų emocijoms, susijusių su smurtu darbovietėje – tai svarbi neigiamų padarinių asmeninei ir įmonės gerovei suvokimo dalis (Tracy, Lutgen–Sandvik ir kt., 2006).

  • Vadyba Kursiniai darbai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Evelina
  • 34 puslapiai (13838 žodžiai)
  • Kolegija
  • Vadybos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 92 KB
  • Mobingas darbe kursinis darbas
    10 - 2 balsai (-ų)
Mobingas darbe kursinis darbas. (2017 m. Gegužės 24 d.). http://www.mokslobaze.lt/mobingas-darbe-kursinis-darbas.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 23 d. 00:23