Modernieji neoromantikai


Jonas aistis neoromantikas. Neoromantizmas. Antanas miskinis skaidres. Antroji neoromantiku karta. Salomeja neris neoromantizmas. Neoromantizmas salomėja nėris. Skaidrės apie neoromantizmą. Neoromantikai eilerasciai. Neoromantizmas. s neris skaidres. Oratorinis eilerastis.

Lietuvių konspektas. Moderniųjų lietuvių neoromantikų poetų karta. Kartos ypatybės. Jonas aistis. Antanas miškinis. Bernardas brazdžionis. Salomėja nėris. Jaunystės poezija. „anksti rytą". Teksto analizė. „anksti rytą“. „pėdos smėly". „per lūžtantį ledą". „diemedžiu žydėsiu". „prie didelio kelio". Teksto analizė. „troškulys“. „rudenio arimuos“. „prie šaltinio“. S. Nėries poezijos apibendrinimas. Neoromantikų kartos apibendrinimas.


Kartos ypatybės. Nepriklausomoje Lietuvoje (1918-1940) susiformuoja jaunų rašyto­jų karta - salomėja nėris, bernardas brazdžionis, jonas aistis, antanas miškinis, - kuri stengiasi suderinti romantizmo, liaudies kūrybos, simbolizmo tradiciją su moderniais, avangardiškais lyrikos reiškiniais.

Pirmoji neoromantikų karta siekė išreikšti tautos dvasią ; antro­ji - žmogaus sielą. Poetai nutolsta nuo simbolistinio nekonkretumo, susitelkia ties konkretaus žmogaus sielos gyveniniu. Jiems svarbus individualus įsiklausymas į savo būtį, asmeniškas pasaulio pama­tymas. Išgyvenimų turinį sudaro sudėtingų jausmų drama, būties spėlionė, akimirkos patyrimas ir apmąstymas. Ypač elegiškai apmąs­toma laiko tėkmė.

4-ojo dešimtmečio lyrikoje išreiškiama idealiųjų siekimų ir buities traukos priešprieša. Neoromantikų poezijos žmogus - kasdienybės žmogus, siekiąs iš jos arba išsiveržti, arba patirti joje nepakartojamų akimirkų, suvokti savojo gyvenimo svarbą.

Poetai nutolsta nuo oratorinio, manifestinio eilėraščio - pereina prie išpažintinio. Oratorinis eilėraštis rašomas viešumai, skiriamas garsiam skaitymui, jame kalbama apie visuomenei žinomus ir rūpi­mus dalykus, o lyriniame eilėraštyje širdies paslaptys iškalbamos tyliai, kam nors įsivaizduotam labai arti esančiam. Neoromantikų lyrika - tylių intonacijų, nuoširdaus pokalbio lyrika. Čia daug nepasakymo iki galo, neišbaigtos minties. Tai išduoda ir eilėraščio forma: vyrauja trumpas eilėraštis, trumpi nebaigti sakiniai.

Iš vakarų europos filosofų bei kūrėjų jaunoji neoromantikų karta perima katastrofizmo nuojautas, amžiaus pabaigos , civilizacijos saulėlydžio temas. Kita vertus, ši karta jaučiasi savo ką tik atsikū­rusios jaunos valstybės vaikais, todėl įsipareigoja tęsti savo tautos kultūros tradicijas. Labiausiai jie jaučiasi įsipareigoję romantizmo ir xx a. Pradžios neoromantikų idėjoms.

Svarbiausias 4-ojo dešimtmečio kultūros almanachas - granitas (1930). Jame akcentuojama kūrėjo asmenybė, jos saviraiškos laisvė, meno, sukurtinio pasaulio , autonomija. Svarbiausiame pe­riodiniame žurnale naujoji romuva (abiejų redaktorius - juozas keliuotis) bendram kultūros darbui - moderniosios kultūros kūrimui - telkiami menininkai (muzikai, dailininkai), menotyri­ninkai, architektai, psichologai, filosofai, politikai ir kiti specialistai. Žurnale pristatoma itin plati 4-ojo dešimtmečio Lietuvos ir vakarų pasaulio moderniosios kultūros panorama (greta įdomių straipsnių gausu nuotraukų, reprodukcipagrindinė aisčio (1904-1974) poe­zijos tema - skausmas, kan­čia.

Modernieji neoromantikai. (2011 m. Kovo 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/modernieji-neoromantikai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 02:23