Moderniosios medžiagų technologijos


Technologinės medžiagos. Moderniosios gamybos technologijos. Nanotechnologija referatas. Medziagu technologijos spera. Biojutikliai skaidres. Moderniosios technologijos referatas. Rasinys apie moderniosios technologijos. Ese apie moderniasias technologijas. Apie moderniasias technologijos rasinys. Technologines terpes ir patalpos.

Medžiagų mokslo referatas. Įvadas. Kvantinės užtvaros. Saviorganizuojantys kvantiniai šuliniai (ge „piramidės“). Nanodarinių magnetinės savybės. Anglies nanodiodai ir nanokontaktai. Skysčių valymas, fotokatalizė. Biosensoriai, vaistų resorbcija. Porėtosios medžiagos. Paruošiamieji technologiniai procesai. Medžiagų klasifikacija. Technologinės terpės ir technologinės patalpos.


Mašinos, įrengimai, prietaisai kuriami tam, kad išlaisvinti žmogų nuo sunkaus ir monotoniško darbo ir suteikti jam galimybę spręsti naudingus ir įdomius uždavinius. Pagal dydį visus įrengimus galima suskirstyti į dvi grupes: įrengimus, kurių dydį apsprendžia jų paskirtis, ir įrengimus, kurių dydis ribojamas tik ekonominiais faktoriais. Pavyzdžiui, plūgo dydis tūri būti toks, kad ariama vaga būtų tam tikro pločio ir gylio, tuo tarpu variklio, velkančio plūgą, ar mechanizmo, kreipiančio plūgą, gabaritai laisvi, nuo jų nepriklauso vagos gylis ir plotis. Tuo tarpu šių papildomų įrengimų svoris, sunaudojamas galingumas ir kaina turi didelę įtaką arimo ekonomikai. Todėl ekonominiai svertai dažnai stimuliuoja įrengimų miniatiūrizaciją.

Intensyvus mikroschemotechnikos vystymasis patraukė daugelio mokslo ir technikos sričių specialistų dėmesį. Pradėti kurti mikrodariniai biologijoje (membranos), optikoje (mikrolęšiai), biojutikliai ir kt. Tačiau nors dėl jų sąlyginai mažų gabaritų jie vadinami mikrodariniais, iš tiesų, tai makrodariniai, nes jie dideli lyginant su atomais ar molekulėmis ir jiems būdingos tūrinių medžiagų savybės.

Gamtoje natūraliai vyksta nanodarinių sintezė: pavyzdžiui, iš liposomų ląstelėse gaminasi proteinų atomai, chlorofilo atomų klast1 published later: feyanglies dvideginis kaupiasi porėtajame lapo sluoksnyje. Apšvietus lapą, viršutiniame epidermyje chlorofilas absorbuoja šviesa. Porėtajame sluoksnyje šviesa katalizuoja anglies dvideginio reakciją su vandeniu ir susidaro gliukozė, kuri maitinančiomis augalą gyslelėmis teka į stiebą, o susidarę deguonies molekulių klasteriai pašalinami per apatinio epidermio poras į aplinką.

Tačiau apie galimybes pagaminti nanometrinių dydžių darinius pirmą kartą pranešė tada dar būsimasis nobelio premijos laureatas ričardas feynman’as1 tik 1959 metais. Praėjo trys dešimtmečiai, kol buvo pripažinta nauja mokslo sritis - nanotechnologija.

Aštuoniasdešimtaisiais praeito šimtmečio metais sukurti prietaisai įgalino feynman‘o idėjų įgyvendinimą. Skenuojantys tuneliniai mikroskopai, atominių jėgų mikroskopai, artimo lauko mikroskopai tapo akimis ir pirštais , galinčiais stebėti, matuoti ir manipuliuoti nanodariniais. Lygiagrečiai vystėsi skaičiavimo technikos galingumas ir galimybės, ku įranga paplito mokslinėse laboratorijose. Daugelio sričių mokslininkai dabar gamina, tiria įvairius nanodarinius, atdaugelis medžiagų ir darinių gali turėti naujas ir unikalias fizikines, chemines ar biologines savybes priklausomai nuo jų dydžio.

Moderniosios medžiagų technologijos. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/moderniosios-medziagu-technologijos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 02:25