Moderniosios teisės istorija Prancuzijoje


1793 prancuzijos konstitucija. Prancūzijos konstitucija sistema. 1793 metų prancūzijos konstitucija įtvirtino tiesioginę demokratiją,. 1789 m. prancūzijos žmogaus ir piliečio teisių deklaracijos 16 straipsnis. Prancuzijos kodekso institutai. Prancuzijos konstitucija. Modernioji teisė. Prancuzijos konstitucija word.

Teisės konspektas. Didžiosios prancūzų revoliucijos konstituciniai dokumentai. Respublikos paskelbimas ir modernios teisės principų suformulavimas. Prancūzijos teisės sistema pagal penktosios respublikos konstituciją. Civilinio kodekso šaltiniai ir sistema. Privatinės teisės dualizmas. Prekybos kodeksas. Svarbiausi prancūzijos civilinės teisės principai ir institutai. Napoleono civilinio kodekso paplitimas.


1789 m. Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija. Iš generalinių luomų (i-dvasininkija, ii-bajorija, iii-miestiečiai) atskilo nepatenkinti trečiojo luomo atstovai ir 1789 m. Birželio 17 d. Pasiskelbė savarankiška institucija – nacionaliniu susirinkimu, o liepos d. – konstituanta , Steigiamuoju susirinkimu. Liepos 14 d. Buvo šturmuota bastilija ir prasidėjo didžioji prancūzijos revoliucija. Rugpjūčio 26 d. Steigiamasis susirinkimas priėmė žmogaus ir piliečio teisių deklaraciją. Jos nuostatas galima suskirstyti į dvi dalis – žmogaus teises ir konstitucinės santvarkos principus. Žmogaus teisės – prigimtinės, luominės privilegijos panaikinamos (laisvė-lygybė-brolybė). Suvereniteto šaltinis – tautoje. visuomenė, kurioje nėra užtikrintas naudojimasis teisėmis ir nėra valdžių padalijimo, neturi konstitucijos (16 str. ). leidžiama viskas, ko nedraudžia įstatymas, ir niekas negali būti verčiamas daryti tai, ko įstatymas nenurodo (5 str. ).

1791 m. Rugsėjo d. Pirmoji prancūzijos konstitucija. Ji teisiškai įtvirtino konstitucinę monarchiją. Iš tautos kylančios visos valstybės galios, kurias tauta deleguoja nacionaliniam susirinkimui, karaliui ir teismui. 1972 m. Rugpjūčio 10 d. Buvo šturmuoti karaliaus rūmai ir konstitucinė monarchija žlugo.

1793 m. Birželio 24 d. Nacionalinis konventas priėmė naują prancūzijos konstituciją, kurios ižanginę dalį sudarė naujai suredaguota žmogaus ir piliečio teisių deklaracija (pateiktas platesnis konkrečių išvestinių laisvių sąrašas – susirinkimų laisvė, peticijų teisė ir kt). Ši konstitucija – vienintelė europos konstitucija, įtvirtinanti tiesioginę demokratiją įstatymų leidyboj: įstatymas yra laisva ir iškilminga bendros valios išraiška (4 str. ), kiekvienas prespublikos paskelbimas ir modernios teisės principų suformulavimas. Po to, kai 1972 m. Rugpjūčio 10 d. Buvo užimti karaliaus rūmai ir karalius pašalintas iš sosto, nacionalinis įstatymų leidžiamasis susirinkimas nutarė sušaukti nacionalinį konventą (lot. Conventus – susirinkimas, sueiga; teismo sesija), kuris nušalintų karalių nuo valdžios. Susirinkęs 1792 m. Rugsėjo 21 – 22 d. D. Konventas paskelbė, kad prancūzijoje panaikinama monarchija, o rugsėjo 25 d. – kad prancūzijos respublika yra vientisa ir nedaloma. Gruodžio mėn. Konventas priėmė mirties nuosprendį karaliui liudvikui xvi.

Europos kontekste valdžių padalijimas turi visai kitą prasmę negu ta, kurią jis įgijo jungtinėse valstijose.

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 5 puslapiai (1703 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 11 KB
  • Moderniosios teisės istorija Prancuzijoje
    8 - 2 balsai (-ų)
Moderniosios teisės istorija Prancuzijoje. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/moderniosios-teises-istorija-prancuzijoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 16:21