Modernizmo architektūra tarpukario Lietuvoje


Architektūros referatas. Įvadas. Modernizmo architektūra. Tarpukario architektūra Lietuvoje (1918 - 1944). Teritorinis modernizmo architetūros susikirstymas tarpukario Lietuvoje. Garsiausi architektai. Reprezentaciniai visuomeniniai pastatai. Kultūrinės paskirties objektai. Sakralinė architektūra. Edukacinės paskirties statiniai. Medicinos įstaigos. Gyvenamieji namai. Išvados. Literatūros šaltiniai.


TARPUKARIO ARCHITEKTŪRA LIETUVOJE (1918 - 1944)

Nepriklausomos Lietuvos atgimimas 1918 m. davė naują impulsą statyboms. Iš pradžių buvo tęsiamos ankstesnės istorinės kryptys. Tai labai greitai pasikeitė ir pati produktyviausia tarpukario architektūros dekada (1930) turėjo didelės įtakos art deco stiliaus ir Bauhaus judėjimas. Tačiau, nors ir nebeliko bareljefų ar statulų, puošiančių fasadus, tačiau vistiek išliko daug visa apimančių architektūrinių motyvų, kurie darė šią architektūrą patrauklią.

Pasibaigus Pirmajam Pasauliniam karui ir Kaunui tapus laikinąja Lietuvos sostine, absoliuti dauguma miesto namų buvo mediniai. Turtingėjant visuomenei ir valstybei, buvo siekiama sostinę padaryti moderniu Europiniu miestu. Nuo 1923 iki 1939 metų šio miesto populiacija išaugo nuo 92 446 gyventojų iki 154 109. Lietuvos architektai pradėjo projektuoti ir statyti namus modernizmo (vokiškai "Bauhaus") stiliumi, kuris tuo metu Europoje ir Amerikoje buvo avangardinis. Iki šiol Kaunas išlieka bene vieninteliu miestu pasaulyje, kur buvo pastatyta ir iki šiol išliko tiek daug šio stiliaus pastatų.

KAUNO MIESTAS, tapęs laikinąja sostine absorbavo didžiąją dalį Lietuvos statyboms skirtų lėšų ir šiuo periodu itin smarkiai išsiplėtė. Pirma pareiga naujos Lietuvos architektams buvo sukurti valstybės įvaizdį suformuojant reprezentacinių pastatų minimumą. Ministerijos, bankai, ambasados, viešbučiai, teatrai, muziejai ir kiti visuomeniniai objektai bei įstaigos be kurių neįsivaizduojamas jokios valstybės centras.

MAŽESNIEJI MIESTELIAI (taip vadinti „antrosios eilės miestai“) taip pat sudaro gan savitą architektūrinį kontekstą: be bažnyčios iš naujai statomų visuomeninių pastatų dažnai būdavo mokykla, keletas gamybinių pastatų, tarp kurių dažnai moderni pieninė, patvarkytas “miesto sodnas” ir pan.

Architektūros istorijoje ir teorijoje sutariama, kad Reprezentaciniai visuomeniniai pastatai (administraciniai, komerciniai, kultūriniai) visuomet buvo viena iš svarbiausių valstybės įvaizdžio kūrimo priemonių. Natūralu, kad ir tarpukario Lietuvos architektūros kontekste taip pat galima ieškoti tam tikrų šio reiškinio rezultatų. Tiesa, čia kur kas plačiau galime kalbėti apie komercinių struktūrų pastatus. Savivaldybių ar vyriausybės rūmų projektai dažniausiai liko popieriuje.

Privataus kapitalo administraciniuose objektuose taip pat sukurta nemažai reprezentatyvių Lietuviškojo modernizmo pavyzdžių. Vienas pirmųjų čia minėtinas Mejerhėferio laivininkystės firmos pastatas, Klaipėda, 1923, arch. Josuweit. Statinys ne tiek funkcionalios architektūros, kiek išsiskiria savo aukščiu. Klaipėdiečių vaidintas dangoraižiu.

Atskiru reprezentacinės komercinės architektūros funkciniu tipų laikytina bankų architektūra, kurioje racionalizmo ir funkcionalizmo bruožai ėmė ryškėti ketvirtame dešimtmetyje. Pastatams būdingos klasikinės architektūros vis labiau abstrahuojamos, įgyja paprastesnes geometrines formas.

Taupomoji kasa, Klaipėdoje (1938, Manto g. 2, arch. Giesingxvii) – bene reprezentatyviausias Klaipėdos tarpukario objektas, kurio išraiškoje derinti regionui būdingi istorinių stilių eklektiški motyvai bei medžiagos (klinkeris) ir funkcionalistinės architektūros kompoziciniai principai.

Iš smulkesnėms kredito įstaigoms statytų pastatų formų funkcionalumu išsiskiria Joniškio Liaudies banko dviaukštis pastatas (1936, V. Peldavičius) ir Ūkininkų smulkaus kredito bankas Panevėžyje (1938, A. Gargasas).

Provincijoje teatro pastatai kiek kuklesni. Pvz: V. Ražaičio projektuotas Kino teatras “Giedra” Vilkaviškyje (1936) taip pat gan darnios kompozicijos, nors ir be didesnių estetinių užmojų.

Svarbus lietuviškosios tarpukario architektūros naujų statybų laukas. Tarpukario laikotarpiu suprojektuota arba baigta nemažai stambių didžiųjų miestų bažnyčių. Projektuota ir statyta sparčiai augusiame Kaune, tokiuose miesteliuose bei gyvenvietėse, kaip audinių gamyklą išplėtusi Juodupė ar gausiai lankomu kurortu virtę Berčiūnai. Viso nepriklausomoje Lietuvoje buvo pastatyta apie devyniasdešimt naujų katalikų šventovių. Dauguma profesionalios mūrinės sakralinės architektūros projektuota ir statyta sakant istorinėmis formomis (vyravo neogotika, ketvirtąjame dešimtmetyje palaipsniui keičiama neobaroko (pvz. Ariogalos, Betygalos ir kt.). Tačiau ir šio konservatyvaus funkcinio tipo statiniuose esama objektų, kuriuose galima užčiuopti besikeičiantį požiūrį į architektūros prasmę XX amžiuje.

  • Architektūra Referatai
  • 2015 m.
  • 22 puslapiai (3143 žodžiai)
  • Architektūros referatai
  • Microsoft Word 2398 KB
  • Modernizmo architektūra tarpukario Lietuvoje
    10 - 3 balsai (-ų)
Modernizmo architektūra tarpukario Lietuvoje. (2015 m. Gegužės 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/modernizmo-architektura-tarpukario-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 09:51