Moduliacijos


Impulsine kodine moduliacija. Amplitudinė moduliacija. Moduliacija. Ikm moduliacija. Moduliacijos rūšys. Analoginio signalo pavertimas skaitmeniniu. Moduliacijos rusys impulsine kodine moduliacija. Impulsine moduliacija. Kas yra amplitudine moduliacija. Moduliacijos tipai.

Elektronikos konspektas. Skaitmeninės duomenų perdavimo sistemos vis labiau plinta ryšių tinkluose. Tokį jų populiarumą galima paaiškinti tokiais skaitmeninių perdavimo sistemų privalumais prieš analogines perdavimo sistemas. Informacijos perdavimui skaitmeninėse perdavimo sistemose analoginį signalą reikia pakeisti į skaitmeninį. Norint analoginį signalą paversti skaitmeniniu galima koduojant šiais būdais: impulsine kodine moduliacija (ikm) ir delta moduliacija (dm). Yra įvairių šių moduliacijų rūšių, kai kurias iš jų mes apžvelgsime.


Tokį jų populiarumą galima paaiškinti tokiais skaitmeninių peinformacijos perdavimui skaitmeninėse perdavimo sistemose analoginį signalą reikia pakeisti į skaitmeninį.

Ryšiuose ikm pradėta naudoti nuo 1937m. , o dm nuo 1946m. , taigi šie kodavimo būdai jau gerai išvystyti ir plačiai paplitę.

Ikm – impulsinė - kodinė moduliacija yra vienas labiausiai paplitusių būdų analoginių signalų vertimui į skaitmeninius. Moduliacija vykdoma tam tikrais laiko momentais atskaitant analoginio signalo amplitudės reikšmę ir po to ją koduojant.

Pirmiausiai vykdoma impulsinė – amplitudinė moduliacija (iam). Galima išskirti dvi impulsinės - amplitudinės moduliacijos rūšis: aim-1 ir aim-. Esant aim-1 moduliacijai, impulsų amplitudė keičiasi priklausomai nuo įėjimo signalo pokyčio (1 pav. , a). Atskaitymai diskretizuojami dažniu fd. Esant aim-2, kiekvieno atskaitymo amplitudė yra lygi įėjimo signalo reikšmei atskaitymo pradžioje (1 pav. , b).

Atlikus impulsinę – amplitudinę moduliaciją impulsinis, amplitude moduliuotas signalas kvantuojamas amplitudinio kvantavimo pasekoje begalinis analoginio signalo amplitudės taškų skaičius keičiamas baigtiniu. Intervalas tarp dviejų gretimų atskaitymų yra vadinamas kvantavimo žingsniu.

Vykdant keitimą, kiekvieno atskaitymo tačiau atliekant tokį keitimą gaunamos paklaidos di, kurios atsiranda dėl ui ir uin nesutapimo. pav. Parodytas amplitudinis kvantavimas ir jo metu atsirandančios klaidos.

Kaip matome pav. , didžiausios paklaidos atsiranda esant žemam analoginio signalo lygiui. Taip pat reikia paminėti, kad didelės paklaidos atsiranda ir įėjimo signalui viršijus maksimalų kvantavimo lygį. Yra nustatyta, kad esant vienodiems kvantavimo lygiams, kai kvantavimo klaidas galima apibrėžti tokia išraiška: , o klaidos tikimybė bus pastovi. Remiantis tuo, galima nustatyti triukšmus, atsirandančius kvantavimo metu. Juos nusako tokia išraiška. Kadangi kvantavimo triukšmai veikia kartu su siunčiamu signalu, todėl labai svarbu įvertinti juos siunčiamo signalo ps atžvilgiu. Nustatyta, kad perduodamas telefono signalo laikomas geru, jeigu. Norint pasiekti tokią kokybę kvantavimui reikia apie 2000 lygiu, o tokį lygių kiekį galima užkoduoti tik 11 skilčių dvejetainiu skaičiumi. Šią problemą galima išspręsti panaudojus ne tiesine, o logoritminę kvantavimo charakteristiką, Esant didesniam kvantuojamo signalo lygiui, kvantavimo žingsnis taip pat didinamas. Tai daroma remiantis tuo, kad santykis esant aukštam signalo lygiui, žymiai geresnis nei to reikalaujama.

Moduliacijos. (2011 m. Birželio 25 d.). http://www.mokslobaze.lt/moduliacijos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 08:10