Mokesčių atsiradimas ir raida Lietuvoje


Padūmės mokestis. Lietuvos mokesčių sistemos raida. Mokesciu raida lietuvoje. Lietuvos mokesciu sistema ir jos raida. Mokesciu atsiradimo istorija. Mokesciu sistemos raida. Mokesciu atsiradimas lietuvoje. Mokesčiu raida. Hibernos mokestis. Lietuvos mokesciu raida.

Ekonomikos referatas. Įvadas. Duoklės, mokesčiai natūra ir pinigais. Mokesčių nustatymo ir rinkimo ypatumai pradiniu lietuvos valstybingumo etapu. Lietuvos mokesčių sistemos raida. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės mokesčiai. Rusijos imperijos ir kaizerinės vokietijos okupacijų meto mokesčiai. Nepriklausomos lietuvos mokesčių sistema ir jos ypatumai. Lietuvos mokesčių sistema sovietų sąjungos sudėtyje. Dabartinė mokesčių sistema. Išvados. Literatūra.


Rinkliavomis ir mokesčiais mūsų krašte labiau pradėta domėtis 13a. , kai formavosi Lietuvos valstybė. Vientisos mokesčių sistemos tada nebuvo. Dažnai mokesčiai nebuvo skiriami nuo duoklių, kaip seniausios mokėjimų natūra arba pinigais formos. Antai pirmykštėje bendruomenėje duoklę rinkdavo nugalėjusios gentys iš nugalėtojų.

Xvii a. Pirmojoje pusėje plėtojant aktyvią užsienio politiką, valdovui reikėjo gauti bajorų pritarimą didinti muitų ir propinacijos (už degtinės varymą ir pardavinėjimą) mokesčius samdytai kariuomenei išlaikyti ir sutikimą šaukti bajorų kariuomenę. Bajorai nuolatos reikalavo, kad mokesčių naštą pirmiausia neštų karališkieji miestai, valstybės žemės ir net karaliaus stalo dvarai. Jie kėlė reikalavimą visuose pavietuose suvienodinti mokesčius valstybei, palikti čia dalį bajorų išlaikomos samdytosios kariuomenės.

Tuo laikotarpiu valstybės biudžetas buvo palyginti nedidelis. Bajorai siekė iš valstybės daugiau gauti, o jai mažiau duoti. Todėl pagrindinę mokesčių naštą nešė valstybines žemes įdirbantys žmonės – valstybinių dvarų valstiečiai.

Privatūs dvarai ir bažnytinės žemės ilgai nemokėjo jokių mokesčių valstybei. Bajorai teigė, kad jų protėviai gavę žemes ir valstiečius už pralietą ginant valstybę kraują. Todėl už žemę jie neturį valstybei jokių pareigų. Bet kai valstybiniai dvarai buvo nualinti ir iždas ištuštėjo, bajorai buvo priversti seime patys apsidėti mokesčiais, Nustatyti mokesčių prievolę. 1649 metais įvestas nedidelis valstybinis padūmės mokestis. Nuo 1676 metų valstybinių dvarų valstiečiai apmokestinami kariuomenės žiemojimo mokesčiu – hiberna. Hibernos mokestis 1775 metais buvo panaikintas. Vietoje jo nustatytas pusės padūmės (nuo kiemo) mokestis. Valstybinių dvarų valdytojai buvo apdėti (nuo 1590 metų ) kvartos, arba valstybės mokesčiu. Xviii a. Pabaigoje pritrūkus lėšų, jau buvo renkama (kovo ir rugsėjo mėnesiais) dviguba kvarta. Padūmės mokestis, kaip jau minėjome, 1649 metais įvestas visame krašte, buvo privalomas valstiečiams, miestiečiams ir smulkiems bajorams. Jo dydis priklausė nuo turto.

Bajorai ir dvasininkai nuolatinių mokesčių nemokėjo. Ne tik jie patys, bet ir jų valstiečiai buvo atleisti nuo mokesčių mokėjimo. Šią teisę, kaip nurodyta Lietuvių enciklopedijos 19 tome, bajorai laikė vienu svarbiausių savo aukso laisvės požymiu ir stropiai ją saugojo .

  • Ekonomika Referatai
  • 2011 m.
  • 26 puslapiai (7711 žodžių)
  • Universitetas
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 42 KB
  • Mokesčių atsiradimas ir raida Lietuvoje
    10 - 1 balsai (-ų)
Mokesčių atsiradimas ir raida Lietuvoje. (2011 m. Birželio 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/mokesciu-atsiradimas-ir-raida-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 12:56