Mokesčių ir mokesčių sistemos teoriniai pagrindai


Finansų kursinis darbas. Mokesčių ir mokesčių sistemos teoriniai pagrindai.


Šio darbo tikslas supažindinti su Lietuvos Respublikos mokesčių sistema, joje vykdoma reforma, taip pat apžvelgti Lietuvos mokesčių sistemos istorinę raidą, jų esmę.

Kiekviena pasaulio valstybė atlieka daug įvairių funkcijų: gamybines, komercines, apsaugos, vystimosi, administracines. Kadangi šių funkcijų negali atlikti privatūs asmenys arba jie tiesiog nebūtų suinteresuoti, visa tai lieka kaip valstybės pareiga. O, kad ši įvykdytų visas funkcijas reikia didelių finansinių išteklių. Kadangi pati valstybė nieko negamina ir neparduoda, todėl pats svarbiausias finansinių išteklių šaltinis nuo pat senų laikų buvo mokesčiai.

Paskirtį – parūpinti pajamų valstybės funkcijoms vykdyti.

Tikslai, kurių įgyvendinimui ima valstybė mokesčius;

Pagrindinė mokesčių funkcija yra fiskalinė. Ji pasireiškia tuo, kad nacionalinio biudžeto pajamos pagrindinai formuojamos, remiantis šalies mokesčių sistema, t.y pajamų pagrindą sudaro mokesčių gavimas. Valstybė, nustatydama mokesčius, siekia sukurti materialinę bazę savo funkcijoms ir uždaviniams įgyvendinti. Vykdydama fiskalinę funkciją valstybė apsirūpina lėšomis, kurių panaudojimas užtikrina gamybą, komercijos, valstybės apsaugos, socialinę - kultūrinę veiklą ir kitų funkcijų vykdymą. Mokant mokesčius lėšos patenka į nacionalinį biudžetą ir į nebiudžetinius fondus.

Mokesčių perskirstomoji funkcija - ši funkcija susijusi su fiskaline funkcija. Ji pasireiškia tuo, kad mokesčių mokėtojų lėšos sukauptos nacionaliniame biudžete perskirstomos tarp šalies ūkio subjektų ir gyventojų. Tačiau toks perskirstymas neužtikrina prekių ir paslaugų perskirstymo tarp individų.

Reikėtų pažymėti, kad kai kurie autoriai pripažįsta tik dvi funkcijas (ekonominę ir ir fiskalinę), perskirstomąją funkciją priskirdami fiskalinei (V. Meidunas, R. Stačiokas); kiti išskiria aukščiau išvardintas tris funkcijas (M. G. Pajuodienė, E. Buškevičiūtė).

Mokesčio subjektas – juridinis arba fizinis asmuo, kuris privalo mokėti mokesčius įstatymais nustatyta tvarka. Mokesčio subjektas ne visada sutampa su mokesčio mokėtoju . Pvz: vartojimo mokesčius (PVM, akcizus) moka vartotojas, pirkdamas prekę, pardavėjui bet netiesiogiai į biudžetą, tačiau pardavėjas yra įpareigotas surinktus mokesčius pervesti į biudžetą.

Kai asmuo sumoka mokestį pardavėjui, mokesčio sumokėtojo pareiga pereina pardavėjui.

Daugumos mokesčių objekto matavimo vienetas yra litas (šalies piniginis vienetas). Gali būti ir natūrinis: aras, vienetas ir kt., t.y kokiu matu matuojamas apmokestinamas objektas.

Mokesčio nustatymo metodas . mokesčio suma nustatoma : prie pajamų šaltinio, pagal deklaraciją ir pagal kadastrą. Mokesčio sumos nustatymas prie pajamų šaltinio būdingas apmokestinant samdomo darbo ir fiksuotas pajamas. Pajamų deklaracija taikoma apmokestinant nefiksuotas pajamas, taip esant daugeliui pajamų šaltinių. Kadastras naudojamas nustatant žemės ir verslo mokesčius.

Iki šiol nėra tvirtai nusistovėjusių apmokestinimo principų. Todėl dabar ir aptarsime klasikinius principus. Šių laikų ekonomistai išskiria pagrindinius apmokestinimo principus:

  • Finansai Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 26 puslapiai (6926 žodžiai)
  • Universitetas
  • Finansų kursiniai darbai
  • Microsoft Word 53 KB
  • Mokesčių ir mokesčių sistemos teoriniai pagrindai
    10 - 10 balsai (-ų)
Mokesčių ir mokesčių sistemos teoriniai pagrindai. (2015 m. Lapkričio 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/mokesciu-ir-mokesciu-sistemos-teoriniai-pagrindai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 20:28