Mokesčių kursinis darbas


Ekonomikos kursinis darbas.

Įvadas. Pirmas skyrius. Natūralios netekties nuostolių įforminimas ir mokestiniai ypatumai. Nuo 2010 m. galima perkelti mokestinius nuostolius. Tarp grupės įmonių. Atsakymai į klausimus apie mokestinius. Nuostolius. Antras skyrius. Veiklos ekonominių rodiklių suvestinė už metus. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedai.


Kiekviena įmonė, nepriklausomai nuo jos dydžio bei akcininkų kapitalo, investicijų, patiria natūralios netekties nuostolius. Produkcija dūžta ar kitaip sugenda, taip įmonių savininkai patiria nuostolius. Pagrindinė priežastis, kodėl pasirinkau šią temą yra tai, kad norėjau labiau įsigilinti į tai, kaip jie yra atskaitomi nu pajamų bei kaip perduodami reorganizuojant įmonę.

Kursinio darbo tikslas išanalizuoti natūralios netekties nuostolius pagal pelno mokesčio įstatymą (toliau PMĮ). Pagrindiniai darbo uždaviniai:

Pateikti teorinių žinių, paaiškinant, kas yra natūralios netekties nuostoliai,kaip jie atsiranda ir kaip yra paskirstomi grupės įmonėms.

Pateikti analitinę analizę, palyginti 2009 ir 2010 m. rodiklius.

Natūralios netekties nuostoliai ir neatsiejami nuo pelno mokesčio, kadangi norint apskaičiuoti pelno mokestį, reikia gerai žinoti, kokią natūralių netekties nuostolių dalį galime atskaityti.

Pagal pelno mokesčio įstatymo 23 straipsnį, natūralios netekties nuostoliais laikomas natūralus prekių (žaliavų, produkcijos) sumažėjimas dėl prekių, žaliavų saugojimo, perpylimo, fasavimo, vežimo, krovimo ir pardavimo, įskaitant nuostolius dėl pirkėjų užmaršumo. Šių nuostolių nereikia tapatinti su gamybos nuostoliais, kurie atsiranda prekių gamybos ar paslaugų teikimo procese. Nuostoliai dažniausiai atsiranda diegiant naują technologiją, dėl medžiagų ir žaliavų kokybės, prastos darbininkų kvalilfikacijos, darbo funkcijų pažeidimo, kai kurių kitų priežasčių.

Reikia ypač atkreipti dėmesį, kad, norint nustatyti leidžiamus natūralios netekties nuostolius, reikia apskaičiuoti visas pajamas (ir apmokestinamąsias, ir neapmokestinamąsias).

Inventorizacijos komisija, atlikusi prekių ar produkcijos inventorizaciją jų saugojimo vietose ir nustačiusi trūkumų, turi nustatyti ir susidariusio trūkumo pobūdį: ar trūkumas susidarė dėl prekių ar produkcijos saugojimo natūralios netekties (pvz., svorio trūkumas dėl drėgmės išgaravimo), ar prekės sugedo, ar jų trūksta dėl darbuotojo abejingumo, blogo savo pareigų atlikimo ar kitų priežasčių. Sprendimą dėl inventorizacijos metu nustatyto prekių ar produkcijos trūkumo kompensavimo priima ūkio subjekto vadovas ar savininkas.

Jeigu nustatoma, kad prekių ar produkcijos (kiekio, svorio) trūkumas susidarė dėl natūralios netekties nuostolių ir tai patvirtina įmonės vadovas (savininkas), tai prekių ar produkcijos trūkumo vertės suma gali būti priskiriama ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams (neviršijant 1 proc. arba 3 proc. pajamų).

Natūralios netekties faktą privalu įforminti juridinę galią turinčiu laisvos formos nurašymo aktu (1 priedas).

prekių (produkcijos) trūkumas, susidaręs dėl pirkėjų užmaršumo kitose vietose (pvz., parduotuvių sandėliuose ar kitose saugojimo vietose) ir dėl grobstymų.

NUO 2010 M. GALIMA PERKELTI MOKESTINIUS NUOSTOLIUS

Pagal šią tvarką mokestiniai nuostoliai gali būti perduodami ne tik tarp Lietuvos grupės įmonių, bet ir tarp Lietuvos ir užsienio grupės įmonių, t.y. Lietuvos įmonė gali tiek perimti mokestinius nuostolius iš kitos užsienio grupės įmonės, tiek pati perduoti savo mokestinius nuostolius užsienio įmonei. Tiesa, mokestiniams nuostoliams perimti iš kitos užsienio grupės įmonės yra nustatyti gana griežti apribojimai:

tokia užsienio įmonė turi būti ES valstybės rezidentė mokesčių tikslais;

Mokestinių nuostolių perkėlime dalyvaujančių įmonių grupės struktūroje nėra svarbi, t.y. nuostolius galės perduoti tiek dukterinė įmonė savo patronuojančiai įmonei, tiek patronuojanti įmonė savo dukterinei įmonei, tiek tiesiogiai viena kitai nepavaldžios įmonės. Svarbu, kad nuostolių perkėlime dalyvaujančios įmonės priklausytų tai pačiai įmonių grupei.

Šie PMĮ pakeitimai numato ir kitus mokestinių nuostolių perdavimo apribojimus lyginant su prieš tai buvusiais:

Įmonės turėtų jausti naudą, kadangi tai leidžia sumažinti įmonių grupėms pelno mokesčio naštą. Mokestinius nuostolius perimančioms įmonėms naudinga ne tik tuo, kad jos einamuoju laikotarpiu gali susimažinti savo mokėtiną pelno mokestį, bet ir tuo, kad toks pelno mokesčio sumažinimas lemia ir mažesnį mokėtiną avansinį pelno mokestį. Tai pirmiausia aktualu toms įmonėms, kurios yra pasirinkusios avansinį pelno mokestį mokėti pagal praėjusių metų veiklos rezultatus. Tačiau ir tos įmonės, kurios avansinį pelno mokestį moka pagal numatomus veiklos rezultatus, skaičiuodamos numatomą pelno mokestį, gali atsižvelgti į tikėtiną nuostolių perėmimą iš kitos grupės.

Mokesčių kursinis darbas. (2016 m. Gegužės 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/mokesciu-kursinis-darbas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 15:55