Mokesčių našta verslui Lietuvoje


Vadybos referatas.

Įvadas. Situacijos įvardijimas. Mokesčių naštos verslui priežastys. Mokesčių naštos verslui pasekmės. Problemos diagnozavimas. Sprendimų parengimas, įvertinimas ir įgyvendinimas. Literatūra.


Lietuvos respublikos pelno mokesčio įstatymas 2001 m. gruodžio 20 d. nr. ix-675, Vilnius. Šis Įstatymas nustato uždirbto pelno ir (arba) gautų pajamų apmokestinimo pelno mokesčiu tvarką.

Šio darbo tikslas – rasti problemos sprendimo būdus, atrenkant tinkamiausias alternatyvas ir nurodant tam reikalingas priemones.

Didindami mokesčius valdžia siekia sumažinti biudžeto deficitą. Vyriausybė pastebėjusi, kad nebeišsitenka į pajamas, kaip buvo žadėta, nusprendžia biudžeto deficitą sumažinti mokesčių mokėtojų pinigais.

Didinant mokesčius siekiama surinkti į biudžetą daugiau pinigų, kuriuos galėtų investuoti į nemokamą švietimą ir kitus poreikius.

Didinant mokesčius, verslininkai nepajėgia išmokėti visų reikalingų išmokų į biudžetą. Taip atsiranda vokeliai, kuriuose darbdaviai išmoka savo darbuotojams dalį darbo užmokesčio, taip siekiama išsisukti nuo dalies mokesčių. Valstybė nesurenka į biudžetą visų reikiamų mokesčių.

Darbo jėgos trūkumas. Dėl didelių darbo jėgos mokesčių, mažų atlyginimų, daugelis Lietuvos darbingo amžiaus žmonių emigruoja į kitas Europos šalis. Taip mažėja Lietuvos piliečių mokančių mokesčius valstybei, o kartu mažėja ir surenkamų mokesčių suma. Tai turi itin neigiamą poveikį ekonomikai, be to mažėjant darbuotojų darbo rinkoje, trūksta darbo jėgos, mažėja kvalifikuotų darbuotojų.

Lietuvoje darbo jėgos apmokestinimas sudaro, net 40,0%, tuo tarpu Airijoje, kur 2/3 VDU uždirbančio žmogaus darbo pajamų apmokestinimas sudaro 20,1 proc. Jungtinėje Karalystėje 28,2 proc., o Lenkijoje 34,6 proc. Toks didelis apmokestinimas mažina žmonių pajamas, o tai gali sukelti ir žmonių nedarbą ar net darbo rinkos šešėly. 2013m. atikus apklausą net 22% Lietuvos gyventojų nurodė, kad turi nelegalių darbo pajamų. Taigi, šie procentai rodo, kad valstybė vis dar laikydama tokį darbo jėgos apmokestinimą skatina darbdavius mokėtį atlyginimus vokeliuose, tokiu budu dalis pinigų nepatenka į valstybės biudžetą.

Lietuvoje dirbantis gyventojas turi sumokėti 15% gyventojų pajamų mokesčio, papildomai jis dar sumoka 6% sveikatos draudimo ir 3% socialinio draudimo mokesčio. Atrodytų, kad tai jau visi mokesčiai, kurie slegia dirbantį žmogų, tačiau dar prisideda 30,98% socialinio draudimo mokestį ir 0,2 % įmoką į Garantinį fondą. Nesunku suskaičiuoti, kad bendra mokesčių suma yra lygi 55%. Reikėtų pabrėžti, kad toks procentas mokesčių sumokamas iš bendro įmonės darbo užmokesčio fondo, tai parodo ir dar vieną svarbų dalyką, šie mokesčiai yra paskirstomi tam, kad neišgazdintų sąžiningai dirbančio žmogaus. Jei valstybė sugebėtų sumažinti darbo jėgos apmokestinimą galbūt visi darbdaviai sugebėtų išlaikyt savo darbuotojus ir pati valstybė surinktų daugiau mokesčių ar net darbdaviai galėtų pakelti darbo užmokestį kartu pakeldami ir žmonių gyvenimo lygį.

Būtent šiame paveikslėlyje galime pamatyti, kad daugiausiai pelno mokesčio sumoka Belgija net 34%, Prancūzija 33%, Italija 31%, Vokietija 30%, Norvegija 28%, o štai Lietuva ar Latvija 15%. Tačiau, tos valstybės, kurios pirmauja pajamų mokesčio tarifu yra stipresnės ekonomiškai nei Lietuva ar Latvija.

  • Vadyba Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 16 puslapių (2983 žodžiai)
  • Kolegija
  • Vadybos referatai
  • Microsoft Word 231 KB
  • Mokesčių našta verslui Lietuvoje
    10 - 4 balsai (-ų)
Mokesčių našta verslui Lietuvoje. (2016 m. Balandžio 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/mokesciu-nasta-verslui-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 06:19