Mokesčių politika


Mokesciu politika lietuvoje. Svedijos mokesciu politika.

Ekonomikos namų darbas. Įvadas. Lietuvos mokesčių politika. Lietuvos tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai. Švedijos mokesčių politika. Švedijos tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai. Danijos mokesčių politika. Danijos tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai. Estijos mokesčių politika. Estijos tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai. Pagrindinių mokesčių tarifų palygimas. Pajamų mokesčio tarifai. Pelno mokesčio tarifai. Pvm mokesčio tarifai. Ekonominės laisvės indeksas. Apibendrinimas. Naudota literatūra.


Manome, jog ši tema šiuo metu yra labai aktuali, nes visos valstybės stengiasi išbristi iš ekonominio sunkmečio, todėl dažniausiai mokesčiai tampa vienas iš svarbiausių instrumentų, kuris padeda surinkti daugiau lėšų į biudžetą. Šiame darbe pabandysim aptarti ir atsakyti į keturis klausimus apie Lietuvos, Estijos, Danijos ir Švedijos mokesčių politikas. Kiekviena iš šių šalių yra unikali, su skirtingom vertybėm bei kultūrom, todėl skirtingos ir jų mokesčių politikos.

Visi šie tikslai parodo, jog valstybėje yra siekiama sukurti darnią ir teisingą mokesčių sistemą, tačiau dažnai pastebime, jog pakeitus ar įvedus naują mokestį kyla nepasitenkinimas ir didžiulės protestų bangos, kurios priverčia kažką tobulinti arba keisti. Ypač šios protestų bangos Lietuvoje pasireiškė šiais metais. Iš to galime spręsti, kad buvo didinami mokesčiai, norint surinkti kuo daugiau pajamų į valstybės biudžetą.

Visų šių principų turi būti laikomasi, nes turi egzistuoti lygybė visiems Lietuvos gyventojams.

Esant ekonominiam sunkmečiui galime pastebėti, kad Lietuvos valstybė paskutiniu metu didino mokesčius. Mokesčiai buvo didinami dėl didelio valstybės biudžeto deficito. Tačiau didindama mokesčius didelė verslo dalis pasitraukė į šešėlinį verslą, todėl šiuo metu Lietuvos valstybė vis daugiau dėmesio skiria verslui. Didesnis dėmesys skiriamas verslui, nes nemažai įmonių bankrutavo dėl didelės mokesčių naštos, didelių įpareigojimų, kurių verslas nesugebėjo įvykdyti. Taip pat kita svarbi problema tai – šešėlinė ekonomika, dėl kurios valstybė netenka nesumokamų mokesčių. Dėl šių priežasčių valstybė skyrė daugiau lengvatų verslui. Vienos iš svarbiausių lengvatų verslui yra šios:

Šie verslo lengvatų pavyzdžiai parodo, kad Lietuvos valstybė skatina verslą, norėdama, kad verslas neišnyktų, būtų pritraukiama daugiau užsienio investicijų, kurios renkasi tas šalis, kuriose yra palankios sąlygos verslui ir nėra didelės mokesčių naštos. Toliau mūsų darbe aptarsime, kaip keitėsi Lietuvos tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai.

Paveiksle matome, jog Lietuvoje daugiausiai mokesčių surenkama iš netiesioginių mokesčių. Daugiausiai šių mokesčių dalį sudaro PVM ir akcizų mokesčiai. Kadangi Lietuvoje didesnę dalį sudaro netiesioginiai mokesčiai, tai daugiausiai yra apmokestinamos prekės ir paslaugos. Yra teigiama, jog jei šalyje yra surenkama daugiau netiesioginių mokesčių, tai šalis yra besivystanti. Prie jos galime priskirti ir Lietuvą, nes didesnę mokesčių dalį sudaro netiesioginiai mokesčiai.

Dėl ilgų neutralumo ir taikos metų XX a., Švedija pasiekė aukštą gyvenimo lygį. Šaliai būdinga subalansuota, aukštosiomis technologijomis paremta rinka bei socialinės privilegijos. Šalis žinoma dėl jai būdingų aukštų mokesčių bei plataus viešojo sektoriaus. Švedija yra antra pagal mokesčių pajamų dydį į valstybės biudžetą gaunanti valstybė po Danijos.

Dar viena svarbi problema yra kova su narkotikų kontrabanda ir nelegalus importas. Taigi Švedija turi tarsi du didelius tikslus (kartu ir problemas), kurie tampa patys svarbiausi šiuo metu šioje šalyje.

2 paveiksle matome, jog šios šalies surinktų mokesčių suma nuo 2005 m. iki 2008 m. kasmet po truputį didėjo. Tačiau skirtingai nuo Lietuvos, Švedijoje 2005-2007 metais didesnę mokesčių dalį sudarė tiesioginiai mokesčiai. Tai reiškia, kad šioje šalyje yra daugiau apmokestinamos pajamos ir turtas. 2008 metais netiesioginių mokesčių suma buvo didesnė už tiesiogines mokestines pajamas. Tuo metu didėjo pridėtinės vertės mokesčių surinkta suma bei akcizų mokestinės pajamos. Taip pat Švedija mažino pelno mokestį nuo 28% iki 26,3% dėl lėtėjančios ekonomikos, todėl buvo stengiamasi verslui suteikti papildomų lėšų investicijoms. Taip pat darbdavių mokamos socialinės įmokos buvo sumažintos 1 procentiniu punktu, o įdarbinti jaunus žmones tapo pigiau. Visa tai lėmė netiesioginių mokestinių pajamų padidėjimą ir tiesioginių pajamų sumažėjimą. Tai rodo, kad Švedijos mokesčių politika greitai reaguoja į ekonomikos blogėjimą ir stengiasi kuo greičiau tai pataisyti. Vis dėlto galima teigti, jog Švedija išsivysčiusi šalis, nes tiesioginės mokestinės pajamos viršijo netiesiogines.

Mokesčių politika. (2012 m. Gegužės 23 d.). http://www.mokslobaze.lt/mokesciu-politika.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 18:12