Mokesčių samprata ir jų reikšmė šiuolaikinėje valstybėje ir visuomenėje


Teisės referatas. Įvadas. Mokesčių mokėjimas kaip pilietiškumo išraiška ir teisinė pareiga. Mokesčiai kaip socialinio reguliavimo priemonė socialinėje teisinėje valstybėje. Mokesčių funkcijos. Mokesčių administravimas. Šiuo metu Lietuvoje galiojantys mokesčiai. Mokesčiai kaip priemonė formuoti valstybės galimybes piliečių teisių įgyvendinimo atžvilgiu. Mokesčių teisė kaip viešoji ir daugiašalė. Mokesčių teisinio reguliavimo socialinėje teisinėje valstybėje vidinis prieštaringumas. Teisinio ir paskirstomo teisingumo dialektika šiuolaikinėje mokesčių teisėje. Išvados. Literatūros sąrašas.


Žmogus iš prigimties yra sociali būtybė. Tam, kad apgintų save, išreikštų save ir gyventų visavertį gyvenimą, žmonės jungiasi įvairias santalkas. Tik taip žmonės užtikrina savo fizinį saugumą, kultūriškai vienas kitą papildo, sustiprina. Jau pats pagrindinis pirmojo lygio žmogaus poreikis – saugumas – verčia žmones jungtis į organizacijas, kurti kolektyvines savo poreikių ir interesų įgyvendinimo priemones.

Šitaip sukuriama valstybė kaip aukščiausio lygio organizacija minėtiems tikslams siekti. Vienintelė demokratinės valstybės, kaip piliečių poreikių tenkinimo organizacijos, paskirtis veikti visų savo piliečių gerovės interesais, kitaip tariant, bendroji gerovė. Kad valstybė pajėgtų atitinkamai elgtis, ji pirma turi egzistuoti ir būti pajėgti vykdyti jai keliamas užduotis. Šias galias valstybei suteikia piliečiai prisiimdami mokesčių mokėjimo pareigą. Todėl visais laikais, kai egzistavo valstybė, buvo žinomi ir mokesčiai. Juos mokėjo ne tik senovės graikai, bet ir šumerai. Iš tiesų terminas „mokestis“ (angl. tax, ital. imposta, isp. impuestos, pranc. impôt) yra senas, tačiau mokesčiai kaip socialinis instrumentas išreiškia būdus, kuriais visuomenė sprendžia socialines problemas, ir jų vaidmuo skirtinguose žmonijos raidos etapuose (vergovinėje, feodalinėje, demokratinėje santvarkose) skirtingas – vienose santvarkose pareiga mokėti mokesčius išreiškia pavergimą, kitais – išsilaisvinimą, valstybės gebėjimą realiai tarnauti savo piliečiams.

Galima daryti prielaidą, kad demokratinėje valstybėje piliečiai yra pagrindinis valstybės išteklius – kultūrinis ir socialinis jų aktyvumas sukuria ir išlaiko valstybę. Piliečių mokamus mokesčius, kaip nuosavybės perdavimą bendrajai gerovei kurti, galima teigti esant pagrindiniu demokratinės valstybės materialiniu poreikiu ir demokratinės valstybės materialiniu pagrindu. Šiuolaikinė mokesčių sistema, susidedanti iš pagrindinių tiesioginių (pajamų, pelno, kapitalo prieaugio, nekilnojamojo turto, kt.) ir netiesioginių (pridėtinės vertės, akcizų, kt.) mokesčių Vakarų demokratinėse valstybėse susiformavo po Antrojo pasaulinio karo.

Akivaizdu, kad mokesčiai, kartu ir finansinis instrumentas, galėjo vystytis tik vystantis ekonominiams santykiams – kol nėra pinigų, mokestis galėjo būti tik natūrinis, kol nėra pajamų apskaitos – negali būti ir pajamų ar pelno mokesčio ir pan., tačiau ar mokesčių raidą nulėmė tik ekonomikos raida, ar ir visuomeninė santvarka, ar demokratinėje valstybėje mokesčių vaidmuo įgyja naujų savybių – tokie klausimai svarbūs vertinant mokesčių vaidmenį teisiniu požiūriu. Kadangi mokesčiai yra viena iš sunkiausių pareigų, kurias pilietis turi vykdyti nesitikėdamas gauti už tai ką nors, kas priklausytų išskirtinai tik jam vienam, kyla klausimas, iš kur kyla piliečiui mokesčių mokėjimo pareiga ir kokias teises ji jam sukuria, nes demokratinėje visuomenėje kiekvienas pareigos vykdymas turi sukurti tam tikras subjektines teises. Taigi mokesčiai vis dar atrodo mažai tirti teisių ir pareigų vienovės požiūriu.

MOKESČIŲ MOKĖJIMAS KAIP PILIETIŠKUMO IŠRAIŠKA IR TEISINĖ PAREIGA

Jis tvirtino, kad pilietis moka mokesčius ne dėl to, kad yra prievartaujamas, o todėl, kad pritaria nustatomai pareigai mokėti mokesčius ir tiems tikslams, kuriems siekti reikalingi mokesčiai

Prisidėjimas prie bendrų reikalų visose santalkose remiamasi moraline pareiga (atrodo natūralu, kad kaimynai, tvarkydami bendrą aplinką, jaučia pareigą prisidėti prie tvarkymo), tai kodėl valstybėje, kaip ginančioje svarbiausius žmonių interesus, neturėtų būti to paties. Nors dauguma natūralių teisingo elgesio taisyklių yra negatyvios – paliepimai susilaikyti nuo elgesio, pažeidžiančio kitų interesus, mokesčiai išsiskiria iš natūralaus elgesio taisyklių savo pozityviu pobūdžiu – aktyviais veiksmais.

Pirminė pilietiškumo pareiga yra dalyvauti išlaikant savo valstybę. Demokratinėje valstybėje tai teisinė pareiga, nes sukuria mokėtojui atitinkamas subjektines teises, garantuotas valstybės. Nors teisinė pareiga mokėti mokesčius kyla iš pilietiškumo ir iš savanoriško apsisprendimo tai daryti (tiesiogiai ar per atstovus tokį sprendimą priima piliečiai), mokesčius šiuolaikinėje valstybėje moka ne tik piliečiai, bet ir kiti asmenys (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys), t. y. teisinė pareiga mokėti mokesčius nesiejama vien su pilietybe.

Mokesčių, kaip tarpininko tarp viešojo ir privataus intereso, vaidmuo parodo, kad mokesčiai neapsiriboja vien siaura fiskaline funkcija – valstybės išlaidų padengimu („išoriniu“ valstybės išlaikymu), kaip norėtų teigti klasikiniai liberalai (F. A. Hayek, R. Nozick), o apima ir pajamų perskirstymą, ir ekonominį reguliavimą kaip viešąsias gėrybes, kurias teikia valstybė. Dažnai teigiama, kad vokiečių ekonomistas A. Wagneris pirmasis mokesčiams priskyrė socialines funkcijas, tačiau pažymėtina, kad apskritai nuo XIX a. vidurio pastebima tendencija pereiti nuo individualistinio leissez fair požiūrio į valstybę prie holistinio. Socialinės teisinės valstybės forma suponuoja pareigą švelninti socialinius konfliktus ir siekti socia linio teisingumo. Galima diskutuoti, kokio masto perskirstymas ar valstybės kišimasis reguliuojant ekonomiką reikalingas, kad būtų pasiektas didesnis teisingumas, bet akivaizdu, kad mokesčiai suteikia pačią ekonomikos stabilizavimo ir perskirstymo galimybę. Nevertinant, kokiu būdu ir kokiu mastu valstybė faktiškai siekia ir pasiekia paskirstomojo arba socialinio teisingumo, mokesčiai lieka pagrindine priemone siekiant socialinio teisingumo, taip pat mokesčiai tiesiogiai naudojami teikiant kitą viešąją gėrybę – ekonomikos ir visuomenės stabilizavimą. Socialinėje teisinėje valstybėje mokesčiai ne tik išoriškai palaiko valstybę kaip išteklių kaupimo priemonė, bet yra ir viena iš socialinės teisinės valstybės naudojamų aktyvių priemonių, kuriomis atliekamas socialinis reguliavimas ir siekiama visuomenės narių interesų derinimo bei teisių ir laisvių apsaugos.

  • Teisė Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 19 puslapių (4719 žodžių)
  • Teisės referatai
  • Microsoft Word 98 KB
  • Mokesčių samprata ir jų reikšmė šiuolaikinėje valstybėje ir visuomenėje
    10 - 5 balsai (-ų)
Mokesčių samprata ir jų reikšmė šiuolaikinėje valstybėje ir visuomenėje. (2015 m. Lapkričio 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/mokesciu-samprata-ir-ju-reiksme-siuolaikineje-valstybeje-ir-visuomeneje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 02 d. 20:12