Mokesčių sampratos raida


Finansų referatas. Įvadas. Mokesčių samprata ir raida. Mokesčių apibrėžtis. Mokesčių raida, jų reikšmė ir būtinumas. Lietuvos mokesčių istorinė raida. Duoklės, mokesčiai natūra ir pinigais. Mokesčių nustatymo ir rinkimo ypatumai pradiniu Lietuvos valstybingumo etapu. Lietuvos mokesčiai Sovietų Sąjungos sudėtyje. Dabartinė mokesčių sistema. Mokesčių taikymas Lietuvoje. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedai Mokesčių klasifikacija užsienio šalių pavyzdžiu. Lietuvos Respublikos mokesčių sistema. LR mokesčių klasifikacija pagal mokesčių tarifus ir jų apskaičiavimo būdą.


Kiekviena valstybė atlieka įvairias funkcijas – apsaugos, gamybinės ir komercinės veiklos, vystymo (švietimo, mokslo, meno, visuomenės rekreacijos) ir administracines. Šių funkcijų vykdymui reikia didelių finansinių išteklių, kurių pagrindinis šaltinis yra mokesčiai. Mokestinių įplaukų srautai į valstybės iždą priklauso nuo valstybės mokesčių surinkimo sėkmės ir jų ekonomiškai pagrįstai organizuojamo administravimo. Valstybės mokesčių politika tiesiogiai veikia ne tik pajamų perskirstymą, bet ir finansinę ūkio subjektų padėtį, šalies ekonomiką, lemia naujų darbo vietų kūrimą ir pan. Siekiant nustatyti funkcionuojančios mokesčių sistemos efektyvumą atliekama detali ir įvairiapusė analizė. Be surinkimo ir mokesčių administravimo vertinimo, svarbu atsižvelgti ir į tai, kas, kaip ir iš kokių šaltinių mokės mokesčius, koks mokėtojų finansinis pajėgumas, ar mokesčiai netaps sunkia našta, stabdančia šalies ūkio plėtojimąsi. Ar esama mokesčių sistema atitinka pagrindinius reikalavimus, keliamus efektyviai mokesčių sistemai. Juk ji turi užtikrinti ne tik būtinas valstybei pajamas, bet ir atitikti apmokestinimo teisingumo principą, būti subalansuota ir elastinga, mokesčių administravimas turi būti paprastas ir aiškus, o pati sistema ekonomiškai efektyvi. Todėl kiekvienos valstybės tikslas sukurti atitinkančią savo šalies poreikius mokesčių sistemą, efektyviai ją valdyti ir užtikrinti sklandų jos funkcionavimą. Norint sėkmingai vykdyti visus aukščiau minėtus aspektus, yra būtina visapusiškai ir kompleksiškai įvertinti esamą mokesčių sistemą, nustatyti jos stipriąsias ir silpnąsias puses, turimas spragas ir tobulinimo kryptis. Tokios informacijos dėka

atsiranda galimybė sukurti efektyvią mokesčių sistemą. Problema yra tame, jog nėra vieningos mokesčių sistemos, tinkamos bet kuriai valstybei. Mokesčių sistema turi atitikti ir atsižvelgti į kiekvienos valstybės poreikius ir ypatybes. Būtent todėl siekiant nustatyti efektyvią mokesčių sistemą yra privaloma įvertinti daugybę aspektų

Keičiantis ekonominiai ir pasaulio struktūrai bei politinėms gyvenimo sąlygoms, kartu keitėsi žmonių požiūris į mokesčius. Ankščiau mokesčiai buvo parama tokiam valdovui, kuris nebepajėgia išsiversti savo domenų pajamomis, o žlugus feodalinei santvarkai, mokesčiai jau suprantami kitaip:

Teikiamas valstybei atlyginimas už teisinę ir policinę piliečio bei jo turto globa;

Piliečio išsipirkimas nuo tolesnio valstybės „kėsinimosi“ į jo turtą;

Daugelis Vokietijos, Italijos, Prancūzijos ir kitų šalių mokslininkų pasisakė už atsargų ir blaivų požiūrį į mokesčius, galimybę juos panaudoti tik kraštutiniais atvejais.

1707 metais siekta mokesčius sudemokratinti. Žymus politinių ir ekonominių veikalų autorius, prancūzų maršalas Sebastjanas Vobanas (1633 -1707) rašė, kad dešimtadalis gyventojų gyvena gerai, iš jų keletas tūkstančių žmonių – prabangiai. Jo nuomone, kad paskirstant ir nustatant mokesčius, turėtų dalyvauti patys pavaldiniai ir privalėtų mokėti visi, turintis kokių nors pajamų.

Taip pat daug pertvarkymų valstybių mokesčiai patyrė ir XX amžiuje, kol susiformavo dabartinės mokesčių sistemos.

Šalia žemdirbystės, svarbios ūkio šakos tada buvo bitininkystė, medžioklė ir žvejyba. Todėl kiekvienas iš jų mokėjo mokesčius savo verslo produktais (medum ir vašku, kiaunių kailiukais, žuvimis ir pan.). Amatininkai mokėjo savo gaminiais. Greta šių rinkliavų, kai kurių sričių valstiečiai taip pat mokėjo ir vadinamąją sidabrinę (sidabrine duoklę, t.y. mokestį sidabriniais pinigais).

1434 m. buvęs tuo metu valdžioje Zigmantas, norėdamas patraukti į savo pusę bajoriją (kovai prieš Švitrigailą), davė jai naują privilegiją, kurioje, viena iš privilegijų buvo bajorų valstiečių atleidimas nuo mokesčių javais, įvairių darbų, ir t.t. Bei nuo piniginio mokesčio (sidabrinės).

2.2. Mokesčių nustatymo ir rinkimo ypatumai pradiniu Lietuvos valstybingumo etapu

Svarbiausios Lietuvos biudžeto pajamų pozicijos buvo: netiesioginiai mokesčiai (muitas, akcizai), valstybės įmonių (geležinkeliai, telefonas, telegrafas) ir turto bei kapitalo pajamos (miškai, monopoliai), pagaliau tiesioginiai mokesčiai (žemės, miestuose nekilnojamojo turto, verslo pelno mokesčiai, o nuo 1932 metų ir darbo pajamų mokestis.

Svarbiausi realiniai mokesčiai buvo žemės mokesčiai (1924-1939 metais davė kasmet po 13-20 mln. litų). Pagrindiniai asmeniniai mokesčiai – palikimo mokestis ir darbo pajamų mokestis. Pastarąjį mokestį nuo 1932 metų liepos 1 dienos turėjo mokėti visi Lietuvos piliečiai nuo pajamų už darbą. Mokesčio mokėtojai buvo dviejų kategorijų: 1) savarankiški mokėtojai - tai gydytojai, advokatai, dailininkai ir kiti profesionalai, mokėję mokestį nuo neto pajamų t. y. iš bendrųjų pajamų atskaičius išlaidas profesinei veiklai organizuoti. Apie šias pajamas jie turėjo pranešti mokesčių inspektoriui metams pasibaigus; 2) nesavarankiški mokėtojai – tai tarnautojai. Iš jų atlyginimo darbdaviai turėjo išskaičiuoti mokestį ir sumokėti valstybės iždui. Jiems nereikėjo paduoti mokestinės paraiškos.

  • Finansai Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 25 puslapiai (4904 žodžiai)
  • Universitetas
  • Finansų referatai
  • Microsoft Word 44 KB
  • Mokesčių sampratos raida
    10 - 3 balsai (-ų)
Mokesčių sampratos raida. (2015 m. Lapkričio 23 d.). http://www.mokslobaze.lt/mokesciu-sampratos-raida.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 12:34