Mokesčių teisė konspektas


Mokesciu teises konspektas. Mokesciu teises konspektai. Mokesčiu teisė konspektai. Mokesciu teises esme. Mokesciu konspektas. Mokesciui teises konspektas. Mokesciu teises egzaminas. Mokesciu lengvatos konspektai. Finansu ir mokesciu teise. Finansu teise skaidres apie įstatyma mokesciu.

Teisės konspektas. Ką reglamentuoja valstybės tarnybos įstatymas. Mokesčių teisės esmė. Apmokestinimo tvarkos teisinis reglamentavimas. Mokesčių administravimas. Teisinė atsakomybė už mokesčių įstatymų pažeidimus. Konstitucinio teismo nutarimai dėl baudų dydžio pagrįstumo.


Pagal tai kur kaupiamos: biudžeto pajamų struktūrą ir panaudojimo kryptis nustato Biudžetinės sandaros įstatymas. Neturi tikslinės paskirties ir yra naudojamos pagal svarbiausius valstybės (savivaldybės) atitinkamo laikotarpio poreikius. Nebiudžetinių fondų pajamos yra naudojamos specialiais tikslais (VSDF, gamtos apsaugos fondas ir kt.).

Mokesčiai, kaip pagrindinis valstybės pajamų formavimo būdas, liečia praktiškai visų krašto ūkio subjektų ir gyventojų materialius interesus. Todėl teisę nustatyti mokesčius turi tik įstatymų leidžiamosios valdžios institucija. Pagal LRK 67 straipsnio 15 punktą valstybinius mokesčius nustato Seimas, priimdamas mokesčių įstatymus. Priimdamas mokesčių įstatymus, Seimas nustato LR valstybinę mokesčių sistemą, mokesčio mokėtojus, apmokestinimo objektus, taip pat reguliuoja kitus mokesčių surinkimą užtikrinančius santykius. Atskiri valdingi įgaliojimai reguliuoti mokesčių surinkimą yra suteikti Vyriausybei, Finansų ministerijai, savivaldybių taryboms. Vyriausybė gali detalizuoti mokesčių mokėjimo, grąžinimo tvarką; savivaldybių tarybos - nustatyti mokesčių lengvatas savo biudžeto sąskaita ir pan. Tačiau bet kuriuo atveju šios institucijos veikia tik neviršydamos mokesčių įstatymų leistų ribų ir joms suteiktų įgaliojimų.

Tai, kad mokesčius nustato tik valstybė, kartu reiškia, kad prievolė mokėti įstatymų nustatytus mokesčius atsiranda pačiai valstybei, o ne institucijai, atsakingai už mokesčio administravimą. Kartu mokestis negali būti ir nėra valstybės ir mokesčio mokėtojo susitarimo objektas.

Pagal apmokestinimo objekto ypatumus yra skiriami pelno, pajamų, turto ir vartojimo mokesčiai. Pajamų mokesčiai yra skaičiuojami nuo mokesčio mokėtojo bendrųjų pajamų, neatsižvelgiant į sąnaudas pajamoms gauti.

Turto mokesčiai yra siejami su atitinkamo turto turėjimu ar turto prieaugiu. Šiems mokesčiams skaičiuoti ir jų dydžiui neturi reikšmės nauda, kurią mokesčio mokėtojas gauna iš turto, - pats turto buvimo pas mokesčio mokėtoją ar jo įgijimo faktas jau yra pakankamas turto mokesčių ėmimo pagrindas. Todėl asmuo, disponuojantis atitinkamu turtu, privalo perduoti valstybei dalį savo nuosavybės kaip mokestį. Apmokestinimo objektu gali būti tiek nekilnojamasis turtas, tiek ir kilnojamasis turtas, o mokesčio dydis dažniausiai tiesiogiai proporcingas turto vertei. Specifinis turto mokesčio porūšis yra turto prieaugio mokesčiai (paveldimo ar dovanojamo turto mokestis). Kiti turto mokesčiai skaičiuojami pagal proporcinį tarifą, o turto prieaugio mokesčiai - pagal progresinį mokesčio tarifą.

Vartojimo mokesčių (PVM) objektas - įvairių vartojimo reikmenų, paslaugų vartojimas. Mokesčio dydis yra įtraukiamas į prekės ar paslaugos kainą, todėl faktiškai šiuos mokesčius moka vartotojai, o ne įstatyminiai mokesčio mokėtojai (prekių gamintojai, paslaugų teikėjai).

Pagal konkretaus teisinio santykio įgyvendinamus tikslus visi mokestiniai teisiniai santykiai skirstomi į: 1) organizacinius, susiklostančius siekiant įtvirtinti valstybinę mokesčių sistemą bei suformuluoti mokesčius administruojančių valstybės institucijų sistemą; 2) mokesčių surinkimo santykius (šiai grupei priklauso su mokesčių apskaičiavimu, mokėjimu ir išieškojimu į valstybės finansinius fondus susiję santykiai); 3) mokesčių lengvatų taikymo santykius (kylančius taikant ypatingas apmokestinimo sąlygas atskiriems mokesčio mokėtojams); 4) mokesčių kontrolės ir poveikio priemonių taikymo santykius (atsirandančius įgaliotoms institucijos įgyvendinant savo įgaliojimus, susijusius su tinkamu mokestinės prievolės vykdymo užtikrinimu) ir 5) mokestinio bylinėjimosi santykius (tokių santykių tikslas - užtikrinti mokesčio mokėtojų teisių apsaugą).

Mokesčių teisės dalykas - visuomeniniai mokestiniai santykiai, atsirandantys nustatant ir surenkant finansinius išteklius į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei fondus. Visuomeniniai santykiai apskritai susiformuoja dėl tam tikrų poreikių, kuriuos tenkindami žmonės susaistomi atitinkamais socialiniais ryšiais. Būtent dėl poreikio sukaupti finansinius iš-teklius bendroms visuomenės reikmėms finansuoti ir atsiranda mokestiniai santykiai. Jie klostosi finansinės veiklos srityje ir reikalauja atitinkamo teisinio reguliavimo mechanizmo.

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 26 puslapiai (18832 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 67 KB
  • Mokesčių teisė konspektas
    10 - 1 balsai (-ų)
Mokesčių teisė konspektas. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/mokesciu-teise-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 02:08