Mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimas bei teisinis jo reguliavimas


Teisės referatas. Įvadas. Teorinė dalis. mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo samprata ir būdai. Delspinigiai. Turto areštas. Nurodymas kredito įstaigai nutraukti pinigų išdavimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Hipoteka arba įkeitimas. Laidavimas arba garantija. Lyginamoji analizė. praktinė dalis. Kitų valstybių patirtis mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo srityje. Mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimas baltijos šalyse. Latvija. Estija. Praktinė užduotis. Išvados ir pasiūlymai. Literatūros sąrašas.


Prievolių įvykdymo užtikrinimas – rankpinigiai, netesybos, įkeitimas, laidavimas - buvo žinomas dar romėnų teisėje. Jų būtinumą lėmė tai, jog kreditorius yra iš esmės suinteresuotas būti tikras, kad prievolė bus įvykdyta ir kad bus užtikrinta jo interesų apsauga, jei prievolė būtų neįvykdyta. Šiuolaikinėje prievolinėje teisėje greta tradicinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, žinomų jau romėnų laikais, galima kalbėti ir apie naujus užtikrinimo būdus - banko garantiją ir skolininko turto areštą.

Darbo tikslas:Išanalizuoti ir įvertinti taikomus mokestinių prievolių vykdymo užtikrinimo būdus bei teisinį jų reguliavimą.

Praktinėje dalyje palyginti ir kitų šalių taikomus mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus.

Išanalizuoti paskirtą situaciją ir pateikti aiškų sprendimą.

Kai mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai taikomi esamoms prievolėms užtikrinti, kalbame apie mokestinę nepriemoką, t.y. mokesčio nepriemoką ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtas su mokesčiu susijusios sumas (MAĮ 2str. 17 d.). Tuomet nesumokėto mokesčio suma yra apskaičiuota, todėl galima numatyti ir su juo susijusias sumas. Kai kalbame apie būsimų mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimą, yra labai sudėtinga nustatyti galinčių atsirasti su mokesčių susijusių sumų dydį, juolab kad ir patį būsimą mokestį ne visada galima tiksliai apskaičiuoti. Todėl reikėtų atkreipti dėmesį, kad nustatyta mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąvoka ne visada tiksliai atspindi savo esmę.

Paprastai delspinigiai atsiranda tada, kai yra praleidžiamas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Kalbant apie piniginės prievolės praleidimą, nenuginčijamai pripažįstama, kad asmuo patyrė tam tikrus nuostolius būtent todėl, kad gavo pinigus vėliau, negu turėjo gauti. Tie pripažinti iš anksto nustatyti „nuostoliai“ ir yra delspinigiai. Esant kitoms neįvykdytoms prievolėms, negalima preziumuoti, kad padaryta žala, o esant piniginėms prievolėms – galima.

MAĮ 101 str. 3 ir 4 d. numatyti turto arešto pagrindai:

Garantijoje turi būti nurodyta suma, kuria atsako garantas, jos terminas, išdavimo data, kreditorius ir skolininkas bei apibrėžtos sąlygos, kurioms įvykus, garantas atlygins kreditoriaus nuostolius. Laidavimas atsiranda sudarius sutartį tarp laiduotojo ir kreditoriaus, t.y. laidavimo raštas, pasirašytas tik laiduotojo, negalioja. Laidavimas yra papildoma prievolė, t.y., kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas.Laiduotojas negali laiduoti už didesnę sumą, negu skolininkas yra skolingas. Tokia taisyklė aiškinama tuo, kad laidavimas yra šalutinė prievolė, todėl ji negali būti apsunkinta labiau negu pagrindinė. Todėl, jeigu laiduotojo atsakomybė viršija skolininko atsakomybę, laidavimo suma mažinama iki sumos, kurią privalo grąžinti skolininkas. Laidavimas apima tiek pagrindinės prievolės, tiek ir papildomų prievolių (palūkanų, netesybų, kreditoriaus turėtų teismo išlaidų ir pan.) užtikrinimą, jeigu kitaip nenustato laidavimo sutartis. Laidavimu gali būti užtikrinama ir dalis prievolės, tačiau tokiu atveju būtina tiksliai apibrėžti užtikrinamos prievolės dydį. Todėl galime teigti, kad laidavimu užtikrinamas mokestinių prievolių įvykdymas. Laiduotojo atsakomybė yra solidarinė ir tuo skiriasi nuo garanto atsakomybės. Todėl kreditorius turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo iš skolininko ir iš laiduotojo kaip iš bendraskolininkų, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę. Jeigu laidavimas atsirado skolininko prašymu arba sutikimu, tai prievolę įvykdęs laiduotojas turi teisę papildomai reikalauti iš pagrindinio skolininko atlyginti visus su laidavimu susijusius nuostolius, taip pat reikalauti palūkanų už kreditoriui sumokėtą sumą, nors pagrindinė prievolė palūkanų ir nenumato.

  • Teisė Referatai
  • 2015 m.
  • 15 puslapių (3348 žodžiai)
  • Teisės referatai
  • Microsoft Word 57 KB
  • Mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimas bei teisinis jo reguliavimas
    10 - 8 balsai (-ų)
Mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimas bei teisinis jo reguliavimas. (2015 m. Balandžio 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/mokestines-prievoles-ivykdymo-uztikrinimas-bei-teisinis-jo-reguliavimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 06:21