Mokestinės prievolės


Teisės referatas. Mokesčių teisės samprata. Mokestinės prievolės analizė. Apmokestinimo mokesčiais principų rūšys. Praktinės situacijos analizė. Išvados. Literatūra.


Temos aktualumas: Mokesčiai yra pagrindinis valstybės pajamų formavimo būdas. Lietuvos Respublikos Konstitucija nustato, kad mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Todėl mokestį, kaip prievolę valstybei gali nustatyti tik mokestines prievoles reglamentuojantys įstatymai ir poįstatyminiai aktai, kurie turi būti suderinti įgyvendinat Europos sąjungos mokesčių administravimo aktus. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, reikėjo pertvarkyti šalies ūkį iš planinės komandinės ekonomikos į rinkos ekonomiką. Sudėtine ekonomikos reformos dalimi buvo ir mokesčių sistemos pertvarkymas. Geros mokesčių sistemos sukūrimas- ilgas, labai sudėtingas ir atsakingas darbas. Kiekviena šalis sukuria tik jai būdingą mokesčių sistemą, kuri atspindi tos šalies politines, socialines, ekonomines sąlygas. Siekdama atlikti jai keliamas funkcijas, parodyti reikiamą rūpinimąsi ir paramą skurstantiems bei socialiai skriaudžiamiems sluoksniams, centrinė ir vietinė valdžia surenka mokesčius iš žmonių bei verslo subjektų.

Darbo tikslas: išnagrinėti mokestinę prievolę teisiniu aspektu.

Pagal atliekamas funkcijas mokesčių teisės normas skirstomos į specializuotas, reguliuojamąsias ir apsaugines. Specializuotų mokesčių teisės normų paskirtis - įtvirtinti pagrindines mokesčių teisės kategorijas ir teisinio mokestinių santykių reguliavimo principus. Pagal mokestinių santykių subjektams daromą poveikį skiriamos įpareigojančios, draudžiančios ir įgalinančios mokesčių teisės normos. (A. Medelienė, B. Sudavičius, 2011)

Nustato mokesčių administratorių sistemą ir jų įgalinimus (7-18 straipsniai)

Apibrėžia bendrąjį mokesčio mokėtoj statusą (19-22 straipsniai)

Nustato mokestinių ginčų nagrinėjimo procedūrą (54-58 straipsniai) (A. Medelienė, B. Sudavičius, 2011)

Pagal Mokesčių administravimo įstatymą(toliau - MAĮ) 2 straipsnio, 18 punktą mokestinė prievolė-tai mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčio mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčio apskaičiavimu ir sumokėjimu. Šios prievoles turinį sudaro tam tikros mokesčių mokėtojo pareigos, kurių tinkamas vykdymas turi užtikrinti savalaikį biudžeto pajamų gavimą mokesčių pavidalu: pareiga laiku ir teisingai apskaičiuoti mokesčius, pareiga laiku sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas, pareiga pateikti mokesčių administratoriui jo pareigoms vykdyti reikalingus dokumentus ar informaciją. Taigi pareiga mokėti mokesčius vertintina kaip įstatyminė, o santykiai, atsirandantys įgyvendinant pareigą, reglamentuojami viešosios teises normomis. (A. Marcijonas, B. Sudavičius, 2003)

Konkrečių mokesčių įstatymai tik konkretina šias visuotinio pobūdžio mokestinės prievolės turinį sudarančias pareigas atsižvelgiant į konkretaus mokesčio ypatumus. Mokestinės prievolės visuotinumas kaip pagrindinis jos požymis reiškia, kad šią prievolę privalo vykdyti visi asmenys, kuriuos MAĮ apibendrintai įvardija mokesčių mokėtojais. Šios prievolės dalykas yra pats mokestis, kuris, kitaip nei civilinės teisės reguliuojamuose prievolinių santykiuose, gali būti tik piniginės išraiškos. (A. Marcijonas, B. Sudavičius, 2003)

Pagal MAĮ 13 straipsnį administruojami mokesčiai:

paveldimo turto mokestis- Šis mokestis nustato gyventojų paveldimo turto apmokestinimą.

Muitai- Valstybės renkamas mokestis už importuojamas, vežamas tranzitu ar eksportuojamas prekes.

MAĮ laikomasi pozicijos, kad mokesčių mokėtojai yra pakankamai sąmoningi ir todėl yra pasirengę savarankiškai ir savanoriškai vykdyti jiems tenkančias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu susijusias pareigas. Būtent todėl MAĮ pirmenybę teikia savanoriškiems mokestinės prievolės įvykdymo būdams reglamentuoti. Pagal MAĮ 81 straipsnį mokestinė prievolė gali būti vykdoma tokiais būdais:1) sumokant mokestį ir su juo susijusias sumas; 2) trečiajam asmeniui perimant mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką; 3) įskaitant turimą mokesčio permoką (skirtumą) mokestinei nepriemokai dengti. (A. Marcijonas, B. Sudavičius, 2003)

Mokestinės prievolės apskaičiavimasMokesčio apskaičiavimo esmę sudaro mokėtinos į biudžetą mokesčio sumos nustatymas atsižvelgiant į mokesčio bazę ir jį pritaikius jai mokesčių įstatyme nustatytą mokesčių tarifą. Pagal MAĮ 66 straipsnio 1dalį, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, vadovaudamasis mokesčių teisės aktais. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavo, mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos ar kitais dokumentais. Mokesčius apskaičiuojantis mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Pagal MAĮ 83 straipsnį, mokestinė prievolė laikoma įvykdyta, kai kredito įstaiga ar kitas mokėjimo paslaugų teikėjas įskaito į mokesčių administratoriaus sąskaitą atitinkamą mokesčio mokėtojo inicijuotą mokėjimo operacijos sumą mokėjimo įstatymo nustatyta tvarka:

  • Teisė Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 16 puslapių (3699 žodžiai)
  • Teisės referatai
  • Microsoft Word 44 KB
  • Mokestinės prievolės
    10 - 8 balsai (-ų)
Mokestinės prievolės. (2015 m. Lapkričio 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/mokestines-prievoles.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 00:32