Mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių


Apskaitos kursinis darbas.

Santrauka. Įvadas. Sąvokos. Teorinė darbo dalis. Aplinko ir jos taršos samprata. Mokestis už aplinkos teršimo istorija Lietuvoje. Aplinkos taršos šaltiniai. Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių šaltinių elementai ir apmokestinimo instrumentarijus. Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių šaltinių ėmimo būdas. Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių šaltinių apskaičiavimas. Mokesčio sumokėjimas. Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių šaltinių paskirstymas. Praktinė darbo dalis. Praktinė analizė, kaip yra apskaičiuojami ir paskirstomi mokesčiai už aplinkos teršimą iš stacionarių šaltinių. Išvados. Literatūros sąrašas. Internetiniai šaltiniai. Priedai.


Atsižvelgiant į aplinkos teršimo keliamą pavojų yra ieškoma būdų, kaip išspręsti šias problemas. Vienas iš sprendimo būdų yra mokesčio už aplinkos teršimą įvedimas, kuris skatintų aplinkos teršėjus mažinti taršą. Taigi, pasitelkdama iškeltais darbo uždaviniais ištirsiu, kaip yra apskaičiuojamas taršos mokesti iš stacionarių šaltinių ir kam yra paskirstomas. Taip pat, apžvelgsiu mokesčio atsiradimą Lietuvoje. Išaiškinti mokesčio už aplinkos teršimą instrumentarijaus dalis.

Tyrimo problema – Kaip yra apmokestinamas išmetamų teršalų kiekis į aplinką iš stacionarių šaltinių?

Tyrimo objektas – Mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių.

Tyrimo tikslas – Išanalizuoti mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių šaltinių.

Išanalizuoti mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimą ir paskirstymą.

Tyrimo hipotezė: Negalima sumažinti išmetamų teršalų kiekius į aplinką iš stacionarių šaltinių.

Mokslinės literatūros probleminė analizė, taikyta siekiant išryškinti ir suformuluoti teorinius mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių aspektus.

Aprašomasis metodas taikomas apibūdinant kokios Lietuvoje įmonės ir kokių lygių teršią aplinką.

Kiekviename amžiuje besikeičiančios technologijos kuriu pagalba atsiranda vis daugiau šaltinių iš kuriu į atmosferą bei vandenį išmetami teršalai. Kurie kaupiasi ir jų lygis kiekvienais metais vis didėja. Šiuolaikiniame pasaulyje aplinkos tarša tapo ypač aktualia problema dėl visuotinio dėmesio aplinkos užterštumui ir su tuo susijusia žala žmonių sveikatai, gyvajai gamtai, pastatams ir statiniams. Visa tai nuo mažiausio iki didžiausio aplinkos pokyčio vyksta dėl žmonijos veiklos. Atsižvelgiant į aplinkos teršimo keliamą pavojų yra ieškoma būdų, kaip išspręsti šias problemas. Vienas iš sprendimo būdų yra mokesčio už aplinkos teršimą įvedimas, kuris skatintų aplinkos teršėjus mažinti taršą, neviršyti teršalams nustatytų išmetimo į aplinką normatyvų, taip pat iš mokesčių kaupti lėšas aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti. Taigi, pasitelkdama iškeltais darbo uždaviniais ištirsiu, kaip yra apskaičiuojamas taršos mokesti iš stacionarių šaltinių ir kam yra paskirstomas.

Mokslinės literatūros prоbleminė analizė, taikyta siekiant išryškinti ir sufоrmuluoti teоrinius mоkesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių aspektus.

Mokesčio lengvatos - Mokesčio mokėtojai, įgyvendinantys aplinkosaugos priemones, jų įgyvendinimo laikotarpiu, tačiau ne ilgiau nei 3 metus, yra atleidžiami nuo mokesčio mokėjimo. Jeigu taršos mažinimo priemonei įgyvendinti yra naudojamos LR valstybės biudžeto lėšos ar įgyvendinamos aplinkosaugos priemonės, skirtos biokuro panaudai, tuomet mokesčio lengvata mokėtojas pasinaudoti negali. Lengvata yra netaikoma ir tuo atveju, jeigu teršalų sumažėja ne dėl įgyvendintų priemonių, bet dėl gamybos apimties, ir pan. arba kai sumažėjęs išmetamų teršalų kiekis viename šaltinyje sąlygoja padidėjimą kituose to paties objekto taršos šaltiniuose.

Taigi, įmonė pasitelkdama šios programos pagalba, pagelbėja ir žmonijai nes mažiau išmes teršalų į atmоsferą, bet ir pagelbės sau nes jai įvykdо šią prоgrama gauna lengvata nemоkėti taršоs mokesčio už teršimą iš stacionarių šaltinių, bet čia nereiškia kad nevyks patikros. Nes, jeigu neįvykdo programos reikalavimų turi sumokėti dar papildomai baudą į valstybės biudžetą.

UAB „G&K“ atlikus mokestinį patikrinimą rasta, kad įmonė už praėjusį laikotarpį nuslėpė 9 tonas NOx išmetamų į aplinką teršalų.

Įmonė UAB „G&K“ sąmoningai nuslėpę mokestį, todėl yra priskaičiuota bauda ir delspinigiai už laiku nesumokėtą mokestį.

Apskaičiuota mokesčio suma už mokestinį laikotarpį turi būti deklaruojama ir sumokama į biudžetą iki vasario 15 d. O baudos ir delspinigiai yra sumokami į valstybės biudžetą.

  • Apskaita Kursiniai darbai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Agne
  • 22 puslapiai (3749 žodžiai)
  • Universitetas
  • Apskaitos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 1148 KB
  • Mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių
    10 - 3 balsai (-ų)
Mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių. (2017 m. Spalio 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/mokestis-uz-aplinkos-tersima-is-stacionariu-tarsos-saltiniu.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 23 d. 15:09