Mokinių muzikos žinios


Muzikos bakalauro darbai. Bakalauro darbu liaudies muzika. Mokiniu charakteristika muzikos mokykloje. Muzikinio ugdymo turinys bakalauro darbai. Muzikinis ugdymas magistro darbai. Mokinių požiūris į liaudies muziką. Muzikos bakalauro darbas. Pradinės mokyklos muzikos programos. Bakalaurinis muzikinis projektas.

Muzikos bakalauro darbas. Įvadas. Muzikinio ugdymo turinys trečioje klasėje. Ugdymo turinio samprata. Mokinių muzikinė kompetencija bendrųjų programų kontekste. Trečių klasių mokinių muzikiniai ypatumai. Mokinių psichofizinės ir muzikinės raidos charakteristika. Muzikos vadovėlių lyginamoji analizė. Trečių klasių mokinių muzikos žinių tyrimas. Tyrimo metodika ir tiriamieji. Mokinių muzikos žinių tyrimo rezultatai. Mokytojų požiūris į jų muzikines kompetencijas dirbant su trečių klasių mokiniais. Išvados. Literatūros sąrašas. Summary. Priedai.


Mokykla yra kultūros židinys, kurioje turi augti dvasinga asmenybė. Menas vaiko gyvenime yra gan svarbus reiškinys. Tai gyvenimo mokykla, kuri padeda atrasti save, bei pažinti tikrovę, savąją kultūrą, grožio vertybes. Vaiko santykis su muzika priklauso nuo to, kaip ugdoma jo asmenybė, nuo socialinės aplinkos. ,,Šiuolaikinėse meninio ugdymo koncepcijose“ (2000) įvadinėje dalyje rašoma, kad meninės veiklos sritys lavina pasaulio suvokimą: loginį, erdvinį, žodinį, garsinį. Išgyvendamas estetinį patyrimą mokinys tobulėja, todėl mokant suprasti žmonių mintis, tikrovę, grožį, gėrį, žmogiškumą, muzikos pagalba yra labai reikšminga.

Pradinės mokyklos laikotarpis labai palankus vaiko muzikinių gabumų vystymuisi bei plėtotei: žmogaus muzikiniai gabumai vystosi ir lavėja iki 9 – 10 metų, vėliau jie stabilizuojasi ir tokie išlieka visą gyvenimą (E. Gordon, 1999). Muzikinius gabumus vaikas išlavina pradinėje mokykloje ir jie vėliau nulemia vyresnio amžiaus vaiko muzikinių pasiekimų lygį. Vaikų muzikiniai gabumai lavėja pasitelkiant įvairias muzikinės veiklos rūšis: dainavimą ir grojimą, kūrybą ir žaidimus, ritmavimą ir solfedžiavimą, muzikos klausymą ir jos nagrinėjimą bei vertinimą (Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai, 2003, p. 488).

Valstybiniuose švietimo dokumentuose teigiama, jog mokykloje siekiama, kad ‘‘...mokiniams būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos įgyti ir plėtoti asmeninę socialinę, pažinimo ir kultūrinę kompetenciją, kurią sudaro vertybinių nuostatų, gabumų, žinių ir supratimo visuma“ (Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai, 2003, p. 4).

Kaip mokomi mūsų vaikai, už tai iš dalies atsakinga mokykla, kurioje jaunoji karta perima žinojimo ir kultūros estafetę. Savaime suprantama, kad už vaiko ugdymą taip pat yra atsakinga šeima. Taigi, vaiko muzikinis ugdymas visų pirma turėtų prasidėti šeimoje. Šeima yra pirmoji, kuri pradeda mokyti ir ugdyti vaiką, duoda jam fizinį ir psichinį pamatą. Vaiko noras mokytis muzikos turi priklausyti ir nuo tėvų požiūrio į muzikos dalyką, jo naudojimą namuose (įvairios namų muzikavimo tradicijos, bendra šeimos dvasinės kultūros). Tačiau vis rečiau šeimose galima girdėti dainuojant liaudies dainas, grojant įvairiais instrumentais. Aišku, yra dabar tokių projektų, kurių metu šeimos renkasi ir dainuoja, bei groja. Šeimose, kuriose nėra muzikavimo tradicijų, vaikas netenka galimybės pažinti muziką nuo pat jaunų dienų. Jei vaikui namuose neleidžiama dainuoti, tai nesivysto jo klausa, balsas.

  • Muzika Bakalauro darbai
  • 2012 m.
  • 45 puslapiai (11266 žodžiai)
  • Universitetas
  • Muzikos bakalauro darbai
  • Microsoft Word 340 KB
  • Mokinių muzikos žinios
    10 - 2 balsai (-ų)
Mokinių muzikos žinios. (2012 m. Gegužės 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/mokiniu-muzikos-zinios.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 05:12