Mokomės kalbėti ir vaikščioti


Filosofijos savarankiškas darbas. Įžanga. Problema. Mokomės vaikščioti. Mokomės kalbeti. Išvados.


Mūsų visų pradžia būna tokia pati— gimimas. Po to mokomės kalbėti ir vaikščioti, šiandiena turbūt nei vienas net nesusimąstome, kokia sunki šio kelio pradžia mums atrodė vaikystėje: pirmasis žodis, pirmieji žingsniai. Manau, daugelis mūsų to net neprisimena. Aišku, jūs visada galite truputį pasukčiauti ir pasijusti, lyg įlipę į laiko mašiną, nes galite išgirsti visą savo istorijos pradžia: iš žmogaus, kartais vadinamo visko kaltininku. Tai yra mūsų tėvai, kurie greičiausiai gali detaliai papasakoti jūsų kelionę, nuo pat pradžios. Ir tai, manau, jums tikrai sukels šypseną. Juk tai, kas šendien atrodo mums normalu, be ko neįsivaizduojate savo būties – vaikščiojimas, kalbėjimas, bendravimas – visa tai padryti jums kažkada manau buvo tikru išukis. Vėliau norėsiu aptarti ką apie tai galvojo įvairios asmenybės, dailininkai, menininkai, filosofai. Robert Rowland Smith savo knygoje „ Prie vairo su Platonu” man sukėlė visai kitokias mintis apie filosofija. Čia dauguma minčių aprašytos šiuolaikiškam žmogui labiau suprntama kalba. Nors prisipažinsiu, kad tai pirma mano skaityta filosofinio pobūdžio knyga, tačiau palikusi labia gera įspūdį. Tai ne pirma šio autoriaus knyga, jis taip pat rašė „ Pusryčiai su Sokratu”. Būtent šią knygą pasirinkau aptarti dėl jos sąsajos su vaikščiojimo ir kalbėjimo tema.

Mokomės kalbėti ir vaikščioti. (2015 m. Balandžio 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/mokomes-kalbeti-ir-vaikscioti.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 01:19