Mokomojo automobilio irengimo tyrimas


Mokomasis automobilis. Sankabu principines schemos. Mokomojo automobilio apzvalga. Sankabos paskirtis. Kursinis mokomasis automobilis. Kaip padaryti mokomaji automobili. Automobilių susidūrimo schemos tipai. Sankabos paskirtis veikimo principas. Mokomosios pedalas schema. Kursinis darbas sankaba.

Mechanikos kursinis darbas. Įvadas. Referatyvinės ir patentinės medžiagos apžvalga ir analizė. Mokomasis automobilis. Sankabos paskirtis, klasifikacija, veikimo principas. Sankabų techninė priežiūra. Stabdžių sistema. Stabdžių paskirtis ir klasifikacija. Stabdžių mechanizmai, jų vertinimo kriterijai ir veikimo principai. Stabdžių lempos daviklis. Patentinės medžiagos apžvalga. Nagrinėjamo objekto aprašymas. Principinės schemos sudarymas. Mokomojo automobilio pedalų veikimo principas. Detalių medžiagų ir sujungimų parinkimas. Sujungimų tolerancijų ir sujungimų skaičiavimas. Numatomos suvirinimo siūlės. Projektuojamo mazgo geometrinio modelio sudarymas. Suvirinimo siūlių stipruminis patikrinimas. Pakabos svirties analizė bem. Rezultatai. Išvados ir rekomendacijos. Literatūra. Priedai. Vaizdinė medžiaga. Grafinė medžiaga.


Šiandieną saugiame eisme dirba psichologai, elgesio specialistai, sociologai, socio–psichologai, kelių inžinieriai, mechanikos inžinieriai, inžinieriai elektrikai, elektronikai, programuotojai, miestų planavimo specialistai, architektai, fizikai, biomechanikai, matematikai, statistikai, teisininkai, policininkai, marketingo specialistai. Prieš 10 – 20 m. Saugaus eismo srityje dirbo beveik vien inžinieriai. Avarija buvo suprantama (kai kur ir dabar suprantama), kaip dviejų automobilių susidūrimas arba automobilio ir pėsčiojo susidūrimas, Beveik objektyvus reiškinys, kurio pasekmė – žuvęs arba sužeistas žmogus. Bet pamažu buvo susivokta, kad už viso to reiškinio slypi žmogus su savo mąstymu, įgūdžiais, įpročiais. Buvo suprasta, kad beveik visose avarijose didžiausias vaidmuo tenka būtent žmogui, kad tai jis pasirinko per didelį greitį, neteisingą judėjimo trajektoriją, per vėlai nusprendė stabdyti, ne viską pamatė, ką turėjo pamatyti. Supratus žmogaus reikšmę buvo atsigręžta būtent į žmogų, pradėta nuodugniai tyrinėti jo elgseną, mąstyseną, jo sąveiką su automobiliu, su keliu, su kitais eismo dalyviais. Avarija labai glaudžiai susijusi su žmogaus elgesiu. Jei niekas nejuda – nėra jokių avarijų. Kai tik pradedame judėti, kažką pradedame daryti blogai, pradedame daryti klaidas. Šios klaidos gali būti dėl: - fizinės aplinkos defektų (sugriuvęs tiltas, nugriuvęs ant kelio medis. ); - neadekvataus greičio (važiuojame tokiu greičiu, prie kurio pat- abipusio kontakto tarp eismo dalyvių praradimo: nuo taisyklių pažeidimo ir rizikingo elgesio (pavojingas lenkimas, nėrimas į siaurą tarpą tarp mašinų. ) iki neapykantos kitiems eismo dalyviams, pavojaus aplinkiniams kėlimo (visais atvejais prarandamas abipusis supratimas, pasitikėjimas vienas kitu). Saugaus eismo - 20% – 30% avarijų yra vieno žmogaus avarija (atsitrenkė į kliūtį, nuvažiavo nuo kelio); visos kitos avarijos įvyksta tarp dviejų ir daugiau eismo dalyvių.

Lietuvoje kelių eismo taisyklės visuomenės ir politikų sąmonėje traktuojamos daugiau kaip rekomendacijos, o ne kaip įstatymas. O jeigu kelių eismo taisyklės realiai tampa rekomendacijomis, tai natūraliai kyla pasipriešinimas kelių policijai, kuri mus baudžia už tuos dalykus, kuriuos lygtai ir galima daryti (mes juk nesmerkiame policijos, kad ji gaudo vagis, nes aiškiai suvokiame, kad vogti negalima). Taip pat galima pamatyti įdomių dalykų, kaip visuomenė ir atskiri pareigūnai iškreiptai mato kai kuriuos socialinius reiškinius, pvz.

Mokomojo automobilio irengimo tyrimas. (2011 m. Birželio 25 d.). http://www.mokslobaze.lt/mokomojo-automobilio-irengimo-tyrimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 10:43