Moksleivių požiūris į agresiją ir smurtą vidurinėse mokyklose


Sociologijos analizė. Įvadas. Konfliktai ir agresija. Konflikto samprata, priežastys. Agresijos samprata. Konfliktiški ir agresyvūs vaikai mokykloje. Mokykloje kylantys konfliktai. Psichikos ir sveikatos patyčios. Patyčių prevencijos įgyvendintos Lietuvoje. Kaip mokykla gali stabdyti patyčias? Konflikto sprendimo strategijos. Sprendimai. „Viskas arba nieko“ strategija. Dalinio rezultato strategija. Atvirų durų strategija. Parlamentinė strategija. Derybų strategija. Išvada. Literatūra.


Šių dienų viena iš aktualiausių bei daugiausiai nerimo keliančių socialinių problemų yra ta, kad didėja agresyvių vaikų bei paauglių skaičius. Daugelis vaikų konfliktines situacijas sprendžia naudodami fizinę bei žodinę agresiją, smurtą, dažnai net nesusimąstydami apie pasekmes. Tokį iškilusių problemų sprendimo modelį, deja, diktuoja ir pati visuomenė. Teigiama, kad agresija pasaulyje dar niekad nesireiškė taip visuotinai, kaip pastaraisiais dešimtmečiais. Dominuoja du skirtingi požiūriai į agresijos reiškinį: agresija kaip blogis, priešingas elgesys tikrajai žmogaus esmei bei agresija kaip instinktas, drauge su kitais instinktais tarnaujantis gyvenimo išlaikymui. Pastarąjį agresijos suvokimą ypač akcentuoja masinės informavimo priemonės, kurios stipriai įtakoja vaikų, jaunimo požiūrį į vertybes, elgseną

Pedagogai, psichologai vis dažniau pastebi jaunimo sudėtingesnes konfliktines situacijas bei

Konfliktinės situacijos galimybė tarp moksleivių padidėja tada, kai moksleivių grupės savo tikslus ima laikyti svarbesniais už kitos grupės tikslus Skirtingos vertybės.

Tai gali būti tiek konflikto priežastis, tiek ir pasekmė. Pvz., tai gali trukdyti atskiriems asmenims tinkamai įvertinti ir suprasti kitų požiūrį ar esamą situaciją, nes, jei mokytoja nesugebės tinkamai pagrįsti tikslų, skatinti norą jų siekti, moksleiviai nežinos, ko iš jų norima, o dėl to nukentės darbo efektyvumas. Taigi, apžvelgus konfliktų priežastis tarp moksleivių išvadas ir apibendrinimus, galime drąsiai teigti, jog viena iš pagrindinių problemų – nesugebėjimas nusistatyti vieningų moksleivių vertybių, tikslų bei kelių, kaip juos įgyvendinti. Nemaža atsakomybė tenka ir mokytojui. Jei mokytojas sugeba efektingai ir tinkamai paskirstyti darbus, atsakyti už tikslių ir kokybišką darbą, teigiamos atmosferos sukūrimą, tikėtina, kad čia konfliktai vyks rečiau.

Agresija – plati ir įvairialypė sąvoka. Jos reikšmės įvairovė yra nuo mokslo srities: sociologijos, teisės, medicinos, psichologijos, ir kt. Eiliniam žmogui ji dažniausiai asocijuojasi su įvairiais kasdienio gyvenimo įvykiais ar reiškiniais: pradedant suaugusiųjų kivirčais, žiauriu nusikalstamų grupuočių elgesiu ir baigiant teroristiniais išpuoliais. Panašiai ši sąvoka apibrėžiama ir įvairiuose žodynuose:

Mūsų manymu, konfliktai tarp mokinių ir pedagogų kyla dėl mokytojų negebėjimo susivaldyti, kategoriškumo, nemokėjimo pripažinti savo klaidų, mokinio asmenybės ignoravimo. Neneigiam ir mokinių kaltės, kurie negerbia mokytojo darbo, trukdo pamoką. Mokinių požiūriu, jie su pedagogais konfliktuoja dėl netaktiško elgesio su jais, namų darbų gausos, neobjektyvaus žinių vertinimo bei nepakankamo mokinių individualumo vertinimo. Taip pat gana dažnai konfliktai tarp mokinių ir mokytojų kyla dėl mokyklos tvarkos taisyklių bei elgesio normų pažeidimų. Konfliktus sukelia ir mokyklos nuostatose nenumatytos elgesio normos, kaip nuomonių laisvė, mokinių apranga, šukuosena, kosmetika ir pan.

2) žmogus, norėdamas jaustis stiprus, ne- žino kitų, nesmurtinių, būdų susigrąžinti savigarbą.

• Lietuva ėmėsi įgyvendinti viena veiksmingiausių pripažintą „Olweus“ patyčių prevencijos programą.

Tai viena sėkmingiausių prevencinių programų, įgyvendinamų Lietuvos ugdymo sektoriuje. 2009 metais programoje dalyvauja 72 000 vaikų, nuo 2001 m. dirbti pagal ją mokyta 2 660 pedagogų. Programos „Zipio draugai“ tikslas – siekiant geresnės emocinės vaikų savijautos padėti jiems įgyti socialinių ir emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų. Manoma, kad dar vaikystėje įgiję šių gebėjimų vaikai lengviau susidoros su kebliomis ir kritinėmis situacijomis ne tik ankstyvajame amžiuje, bet ir paauglystėje bei suaugę5 . Sunkumų įveikimo gebėjimai yra labai svarbūs mažinant savižudybių skaičių, taip pat jie prisideda prie patyčių problemos sprendimo.

Apie patyčias kalbama vis daugiau, šalyje pradėtos diegti pažangios, kitose šalyse pasiteisinusios prevencinės programos, tačiau problema nėra sprendžiama iš esmės. Nors 2007 m. Patvirtinta Visuomenės psichikos sveikatos strategija, tačiau trūksta politinės valios jai įgyvendinti, apsiribojama trumpalaikėmis iniciatyvomis, visai neliečiant sisteminių dalykų. Į strategijos tikslus ir uždavinius orientuota veikla lieka pavienių nevyriausybinių organizacijų ar atskirų mokyklų iniciatyva – dažniausiai kaip epizodiniai projektai. Apskritai vyriausybės vengia investuoti į prevencines programas, nes rezultatai pamatomi negreitai. Dažnai investuojama ne į sveikatos stiprinimą, o į padarinių likvidavimą. Lietuvoje dar trūksta supratimo, kad tokios programos kaip „Olweus“ mokyklose yra būtinos. „Olweus“ programa yra viena sėkmingiausių prevencinių programų pasauliniu lygmeniu. „Olweus“ siaurąja prasme – prevencinė programa, numatanti savas taisykles mokykloje, plačiąja – principai, tinkami reguliuoti asmens elgesį įvairiais gyvenimo atvejais. Vis dėlto ši programa nėra panacėja, kuri gali išspręsti visas problemas, susijusias su patyčiomis.

  • Sociologija Analizės
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 21 puslapis (4211 žodžių)
  • Gimnazija
  • Sociologijos analizės
  • Microsoft Word 47 KB
  • Moksleivių požiūris į agresiją ir smurtą vidurinėse mokyklose
    10 - 6 balsai (-ų)
Moksleivių požiūris į agresiją ir smurtą vidurinėse mokyklose. (2015 m. Birželio 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/moksleiviu-poziuris-i-agresija-ir-smurta-vidurinese-mokyklose.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 20:27