Mokslinis valdymas ir jo atspindžiai


Mokslinio valdymo teorijos pasiekimai ir trūkumai. Valdymo teoriju atspindziai. Tailoro mokslinio valdymo principai. Teilorizmas.

Vadybos referatas. Įvadas. Teorinė dalis. Mokslinio valdymo teorija. Mokslinio valdymo teorijos kūrėjai. Praktinė dalis. F. Teiloro idėjos praktikoje. F. Teiloro “Mokslinio valdymo principai”. Kritika. Teilorizmas. Teilorizmas šiandieniniame pasaulyje. Mokslinio valdymo teorijos pasiekimai, nuopelnai ir trūkumai. Išvados. Literatūros sąrašas.


Praktinė dalis. Šioje dalyje stengsiuosi plačiau apžvelgti Frederiko Teiloro mokslinio valdymo principus ir jų taikymą, kadangi F. 

Vienas pavyzdžių – Teiloro eksperimentai su metalų pjovimu, pradėti 1880 metais, su trumpomis pertraukomis buvo tęsiami 26 metus. Buvo užregistruota 30 000–50 000 eksperimentų. Atliekant šiuos eksperimentus buvo sunaudota daugiau nei 8 000 000 svarų plieno ir geležies. Tyrimams buvo išleista 150 000–200 000 dolerių. Eksperimentų tikslas – rasti optimalų metalo pjovimo metodą naudojantis mokslu, o ne pasikliauti patirtimi, kaip buvo anksčiau.

Buvo nustatytas dvylikos kintamųjų poveikis metalų pjovimo greičiui. Ryšys tarp šių kintamųjų pasireiškė matematinėmis lygtimis. Buvo sukurta speciali logaritminė liniuotė, kurią naudodamas bet kuris geras mechanikas, net neišmanantis matematikos, per mažiau nei pusę minutės galėjo išspręsti net sudėtingiausią problemą.

Galima tvirtinti, kad visada galima rasti būdą, kaip praktikoje pritaikyti sudėtingus mokslinius duomenis, nežinomus iš patirties ir nepagrįstus praktika. Šias logaritmines liniuotes daugybę metų kasdien naudojo staklininkai, visai neišmanantys matematikos. Teiloras įvedė tikslinio valdymo metodą, kai vadovas ar administracija kiekvienam darbuotojui privalo suformuluoti konkrečius, išmatuojamus tikslus ar užduotis ir periodiškai kartu su juo aptarinėti, kaip sekasi šiuos tikslus įgyvendinti.

Jo nuomone, valdymo specializacija irgi reikalinga. Pavyzdžiui, jis gynė „funkcionalaus meistro“ panaudojimą, kai kiekvienam darbuotojui vadovavo keli skirtingi meistrai, turintys skirtingą atsakomybę. Vienas meistras buvo atsakingas už staklių greitį, kitas už darbo discipliną, trečias už planavimą ir t. t.

Planavimas ir darbo grafikai reiškia medžiagų įsigijimą laiku, tinkamoje vietoje ir geros kokybės efektyviam naudojimui.

5. Turėtų būti atlikta tinkama darbuotojų atranka. Labai svarbu tinkamai atrinkti žmogų kiekvienam darbui. Teiloras buvo įsitikinęs, kad egzistuoja pirmos klasės, antros klasės darbuotojai ir t. t., priklausomai nuo jų kvalifikacijos tam tikrai užduočiai atlikti. Pavyzdžiui, yra arklys, vežantis krovinius, bet yra ir lenktyniniai žirgai. Kitaip tariant, kiekvienas arklys, kaip ir žmogus, skirtas tam tikram darbui.

Pagal Teilorą, tam tikri žmonės geriausiai tinka tam tikram darbui, bet netinka kitam. Jis pasiūlė testais nustatyti, ar žmogus turi ypatingų savybių tam tikram darbui gerai atlikti. Pavyzdžiui, jis išrado testą, kaip nustatyti suvokiamą greitį ir reakciją kokybės kontrolieriams.

Teiloras tikėjo, kad kiekvienai užduočiai nustatant darbo našumo standartus, turėtų būti naudojami moksliniai metodai ir procedūros joms įdiegti. Pirma, pats geriausias būdas užduočiai atlikti turėtų atsirasti atlikus darbo analizę ir supaprastinus procedūras. Po to darbininkai turėtų būti apmokyti tai daryti. Antra, darbininkai keletą kartų turėtų būti stebimi ir chronometru matuojami jų darbo tempai. Paskui apskaičiuojamas kiekvienos užduoties atlikimo vidutinis laikas. Turėtų būti įvertintos kiekvieno darbininko kvalifikacija ir pastangos. Šie įvertinimai paskui bus panaudoti suderinti vidutiniam laikui, kuris parodo, ką kvalifikuotas vidutinis darbininkas gali padaryti per tą laiką. Taip kiekvienai užduočiai atlikti organizacijoje turi būti nustatytas standartinis laikas. Tai būtų priemonė, leidžianti įvertinti ir prognozuoti darbuotojo darbo našumo lygį, motyvuoti jį ir tas žinias panaudoti planavime.

Galiausiai mokslinio valdymo sistema buvo pagrįsta darbo operacijų laiko tyrimais. Su chronometru Teiloras ir ekspertai matavo darbininkų judesius, paskui visus darbus suskirstė į sudedamąsias dalis ir nustatė greičiausius bei geriausius atlikimo metodus.

  • Vadyba Referatai
  • 2011 m.
  • 23 puslapiai (5398 žodžiai)
  • Vadybos referatai
  • Microsoft Word 523 KB
  • Mokslinis valdymas ir jo atspindžiai
    8 - 3 balsai (-ų)
Mokslinis valdymas ir jo atspindžiai. (2011 m. Gegužės 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/mokslinis-valdymas-ir-jo-atspindziai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 15:40