Mokslinių tyrimų ir inovacijos pagrindų teorija koliui


Asmenybe kaip mokslinio proceso subjektas. Siuolaikinio mokslo bruozai. Informacijos srautai viename moksle ir tarp mokslu. Informacine mokslinio proceso koncepcija. Pagrindines mokslo metodologijos savokos. Vedinimo sistemos teorija. Inovaciju hipoteze. Ziniu igijimas. Mokslinių tyrimų pagrindai konspektas. Masinu inovaciju valdymas referatas.

Statybos konspektas. Mokslas, jo tikslai ir ypatybės. Pagrindiniai šiuolaikinio mokslo bruožai. Pagrindinės mokslo metodologijos sąvokos. Žinių sistemos elementai (sąvoka, problema, hipotezė, dėsnis, teorema). Mokslometrijos tikslai ir sąvokos. Pagrindinės mokslinės techninės kūrybos logikos kriterijai. Informacija, jos kokybė. Informacinė mokslinio proceso koncepcija. Informacijos srautai viename moksle ir tarp mokslų. Asmenybė kaip mokslinio proceso subjektas. Moksliniai kolektyvai, jų raida. Mokslas gali būti suprantamas, kaip: 1)mokslinis procesas – evoliucinis procesas, kuriuo įvertinamas tam tikros srities empirinis pažinimas arba dėsningumai (įvykiai, kurie kartojasi arba gali būti atkartoti esant tam tikrom aplinkybėm), paremtas konkuruojančių hipotezių sudarymu ir atmetimu tų, kurios prieštarauja stebėjimams; 2)pati žinių sistema apie tam tikrą sritį, gauta mokslinio proceso metu. Mokslinis procesas — tai sistemingas naujų žinių įgijimas apie kurią nors sritį. Paprastai sistemingu įgijimu suprantamas mokslinis metodas, o pastarojo objektu dažniausia yra gamta.


Mokslas gali būti suprantamas, kaip: 1)mokslinis procesas – evoliucinis procesas, kuriuo įvertinamas tam tikros srities empirinis pažinimas arba dėsningumai (įvykiai, kurie kartojasi arba gali būti atkartoti esant tam tikrom aplinkybėm), paremtas konkuruojančių hipotezių sudarymu ir atmetimu tų, kurios prieštarauja stebėjimams; 2)pati žinių sistema apie tam tikrą sritį, gauta mokslinio proceso metu.

Mokslinis procesas — tai sistemingas naujų žinių įgijimas apie kurią nors sritį. Paprastai sistemingu įgnežiūrint populiarių nuomonių, mokslo tikslas nėra atsakyti į visus klausimus. Fizinių mokslų tikslas yra atsakyti tik į tuos klausimus, kurie susiję su fizine tikrove (kitaip realybe). Kadangi mokslas nepajėgus aprėpti visų galimų klausimų, tampa svarbus pasinkimas, į kuriuos atsakinėti. Be to mokslas niekuomet nepatieks absoliučios ir neginčijamos tiesos. Šiandienos žinojimas yra ribotas esamo laikotarpio patirties. Rytoj gali būti nauja patirtis ir gali tekti koreguoti esamas tiesas. 1)sistema gali būti suskirtyta į posistemius, o posistemiai – į elementus, tačiau posistemiai ir elementai turi būti susieti; 2)sąveikoje su aplinka sistema gali būti traktuojama kaip aukštesnio rango sistemos da1)mokslas vis labiau tampa techninės gamybos šaka, susiejama su technika. 2)mokslas tampa masiniu reiškiniu. Tai yra gerai, nes kuo daugiau žmonių užsiima mokslu, tuo didesnė atradimų tikimybė. 3)informatikos ir sisteminės analizės taikymas leido suformuoti mokslą kaip dinaminę koncepciją. 4)valstybinis mokslo valdymas - finansiniai svertai kreipiantys mokslą į vieną ar kitą pusę, investicijos į mokslą, įnvesticijos į šalies ateitį. 5)mokslo žinios kinta kas 40 – 50 metų, o informacijos kiekis padidėja kas 10 - 15 metų. 6)kuo labiau išvystytas mokslas, tuo didesnė atradimų, kensksmingų žmonėms, o ir visai civilizacijai , atsiradimo gresmė. Bet progreso sustabdyti negalima ir neįmanoma.

  • Statyba Konspektai
  • 2011 m.
  • 3 puslapiai (1452 žodžiai)
  • Statybos konspektai
  • Microsoft Word 14 KB
  • Mokslinių tyrimų ir inovacijos pagrindų teorija koliui
    10 - 1 balsai (-ų)
Mokslinių tyrimų ir inovacijos pagrindų teorija koliui. (2011 m. Rugsėjo 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/moksliniu-tyrimu-ir-inovacijos-pagrindu-teorija-koliui.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 02:17