Mokslo filosofijos problemos


Mokslo filosofija. Falsifikacijos principas. Filosofines problemos. Mokslo filosofija ir istorija konspektai 17a mokslininkai. Mokslo+ir+filosofijos+problemos. Matematikos teigybiai. Filosofijos teiginiai. Filosofijos mokslo pradininkai. Popperio mokslo teorija. Demarkacija filosofijoje.

Filosofijos referatas. Įvadas. Falsifikacijos principas. Filosofija mokslo raidos proceso lūžyje. K. R. Popperis dedukacionistinėje mokslo filosofijoje. Išvados. Literatūra. Filosofija visą laiką buvo ir yra susijusi su mokslu. Pirmieji mokslo pradininkai buvo filosofai nors pati filosofija kaip mokslas pripažinta palyginti neseniai. Pirmieji bandymai nusakyti pasaulio susikūrimą ir tvarką, planetų sukimąsi priklausė filosofams. Taip visi mokslai susikūrė filosofijos pagrindu. O pirmieji mokytojai ir mokyklų įkūrėjai taip pat buvo filosofai. Filosofiją netgi galima pavadinti visų mokslų motina, nes žmonės pradėjo mąstyti ir bandė daugiau sužinoti apie pasaulį vedami smalsumo. Taigi mokslas tobulinamas filosofijos pagrindu, filosofija iškelia klausimą (problemą) ir tuo pagrindu bandoma atrasti neteisingus mokslo teiginius, nutarti ir priimti vieningą nuomonę pasaulio moksle.


Filosofija visą laiką buvo ir yra susijusi su mokslu. Taigi mokslas tobulinamas filosofijos pagrindu, filosofija iškelia klausimą (problemą) ir tuo pagrindu bandoma atrasti neteisingus m racionalizmo pradininkas k. R. Popperis, remtą savo požiūriu, pasiūlė naują tuo metu falsifikacijos principą. Šis principas kurį jis priešino verifikacijos principui, iš pradžių traktavo ne kaip prasmės, o kaip demarkacijos, mokslo ir metafizikos atribojimo kriterijų.

Pagal šį principą moksliniais (empirinio mokslo) teiginiais derėjo laikyti tik tokius teiginius, kuriuos galima empiriškai paneigti (falsifikuoti), kitaip tariant paneigti, o ne iškreipti. Šis principas teigia, jog moksliškais galima laikyti tokius teiginius, kurie gali pasirodyti esą nesuderinami su mokslo faktais, su stebėjimo ir eksperimentų rezultatais, taigi tik tokius teiginius, kurie kažką draudžia, kas iš principo gali būti ar įvykti ir ką tokiu atveju galima empiriškai stebėti.

Teiginius, kuriuos galima empiriškai paneigti, kitaip tariant falsifikuoti, reikėtų laikyti turinčiais empirinį turinį. Pasak popperio, tokio turinio neturi ne tik metafizikos teiginiai ( jie neprieštarauja jokiam galimam patyrimui, nedraudžia jokių empirinių įvykių), bet ir logikos, matematikos teiginiai. Pastarieji teiginiai negali net iš principo būti paneigti empiriškai. Todėl falsifikacijos kriterijus, kaip ir verifikacijos ar konfirmacijos, atskiria nuo metafizikos ne mokslą apskritai, o tik empirinį, faktais besiremiantį mokslą, pavyzdžiui fiziką, biologiją, ekonomiką, sociologiją.

Matematikos teiginiai, neturėdami tiesioginio ryšio su konkrečiais empiriniais faktais, nė vieno iš kriterijų neatitinka. Tačiau nei carnapas , nei popperis dėl to nesirūpino – matematikos moksliškumas abejonių nekėlė. Įrodyti, kad matematikos teiginiai yra beprasmiški, neįmanoma, bet sunku įrodyti ir tai, kad visi metafizikos teiginiai falsifikacijos kriterijaus neatitinka, o visi empirinio mokslo teiginiai šį kriterijų atitinka.

Vargu ar pozityvų mokslą nuo metafizikos skiria tokia griežta riba, kurią norėjo nubrėžti carnapas ir popperis. Nėra abejonių, jog metafizika ir mokslas susiję. Pavyzdžiui metafizikų, pitagorininkų, tezė: viskas yra skaičius , suvaidino didelį vaidmenį mokslo raidos procese. Be pitagorininkų metafizikos nebūtų nei g. Galilei, nei i. Newton, nei matematizuotos gamtotyros.

Nors tarp mokslo ir metafizikos nėra neperžengiamos ribos, nereiškia, kad metafizinių teorijų negalima atskirti nuo mokslinių.

  • Filosofija Referatai
  • 2011 m.
  • 11 puslapių (1582 žodžiai)
  • Kolegija
  • Filosofijos referatai
  • Microsoft Word 12 KB
  • Mokslo filosofijos problemos
    10 - 1 balsai (-ų)
Mokslo filosofijos problemos. (2011 m. Gegužės 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/mokslo-filosofijos-problemos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 16:30