Mokslo istorija


Istorijos referatas. Įvadas. Žiniasklaidos samprata. Žiniasklaidos ištakos. Žiniasklaidos funkcijos. Žiniasklaida ir politika. Žiniasklaidos vieta šiuolaikinėje politikoje. Žiniasklaidos įtaka Lietuvos politiniame gyvenime. Lietuviškos žiniasklaidos kokybės problemos. Išvados. Literatūra.


Šiuolaikinės žiniasklaidos ištakomis galime vadinti Johano Gutenbergo 1450 m. išrasta knygų spausdinimo mašiną, kuri įnešė didelį indėlį į spaudos išplitimą bei šiandieninės žiniasklaidos atsiradimą. Galimybė spausdinti, dauginti ir platinti įvairaus pobūdžio tekstus buvo kelias į šiuolaikinę žiniasklaidą, ir jos vystymąsį.

Apžvelgti žiniasklaidos vietą šiuolaikinėje politikoje bei jos įtaką Lietuvos politiniame gyvenime;

Šiuolaikinės žiniasklaidos ištakos yra Johano Gutenbergo išradimas, 1450 m. buvo išrasta knygų spausdinimo mašina, kuri įnešė didelį indėlį į spaudos išplitimą bei pačios žiniasklaidos atsiradimą. Galimybė spausdinti, dauginti ir platinti įvairaus pobūdžio tekstus buvo kelias į šiuolaikinę žiniasklaidą ir jos komercializavimo pradžia.

XVII a. pradžioje atsirado pirmieji laikraščiai, buvo pradėta spausdinti ir platinti įvairius naujienų rinkinius. Nuo XVIII a. laikraščiai tapo pagrindiniu politinės komunikacijos instrumentu ir išlaikė šį vaidmenį iki pat XX a. vidurio. Du šimtus metų spauda pranešdavo apie politinius įvykius, politinių institucijų darbą, reikšdavo politinę nuomonę, buvo partijų organizavimo ir idealogijos platinimo instrumentas. Laikraščiai buvo valdžios veiksmų kritikai ir rėmėjai. Per juos vyriausybė siekdavo informuoti visuomenę ir įtakoti viešąją nuomonę. Tokias politines funkcijas žiniasklaida išlaikė ir iki mūsų laikų. Glaudi spaudos ir politikos tarpusavio sąveika lėmė tai, kad spauda išsikovojo privilegijuotas pozicijas. Pirmiausiai spaudos nepriklausomybę nuo kitų visuomenės institucijų deklaravo JAV, o vėliau ir kitų šalių Konstitucijos, tarp jų ir Lietuvos.

Šiuolaikiniame politiniame procese žiniasklaida atlieka dalį politinių partijų ir atstovaujamųjų institucijų vaidmens. Ji savitai formuoja demokratinį procesą ir suteikia jam kryptį. Visuotinę žiniasklaidos reikšmę politikai geriausiai parodo tai, kad visose šiuolaikinėse valstybėse yra jos reguliavimo sistemos. Visur yra svarstoma, kokia turi būti žiniasklaidos politika. Visose šiuolaikinėse valstybėse tokia politika skirtinga, bet visur ji egzistuoja. Liberaliosios demokratijos šalyse valdžia atsiriboja nuo žiniasklaidos ir garantuoja jos laisvę. Tuo siekiama užtikrinti žodžio laisvę, visuomenės teisę gauti informaciją, apsaugoti nacionalinius ekonominius ir kultūrinius interesus.

Žiniasklaidos funkcijų pobūdis priklauso nuo daugelio veiksnių: visuomenės išsivystymo, demokratijos laimėjimų, socialinių – kultūrinių sąlygų, tradicijų, istorijos. Pirmiesiems Lietuvos laikraščiams buvo būdinga kultūrinė funkcija. Šių dienų žurnalistikoje, atsižvelgiant į istorijos raidą, susiformavo labai svarbios žurnalistikos funkcijos tokios kaip: informacinė, aiškinamoji ir auklėjamoji.

Auklėjamoji funkcija. Jos dėka yra formuojamos visuomenės vertybės, viešoji nuomonė, ugdomas sąmoningumas, skatinama siekti pažangių visuomenės tikslų. Žiniasklaida informuodama visuomenę apie reiškinius ir juos analizuodama tiesiogiai veikia žmones, jų požiūrius. Žiniasklaida žmonėms nuolat padeda susivokti įvykių gausoje, išskirti tai kas aktualiausia; taip pat nustatyti savo veiksmų esant tai situacijai tikslus, veiksmų pobūdį, ir įvykus esminiams pasikeitimams politinėje, ekonominėje, socialinėje, gyvenimo srityje, greitai persiorientuoti ir nepatirti didelių, tiek psichinių, tiek fizinių nuostolių.

Viena iš svarbiausių šiandieninės žiniasklaidos funkcijų-patraukti visuomenės nuomonę reikiamų problemų link. Tokiu būdu žiniasklaida formuoja dienotvarkę ir problemų hierarchiją. Ši laiko ir įvykių struktūravimo funkcija yra labai svarbi, kadangi pažymi, kada dera atkreipti dėmesį į vieną ar kitą klausimą ir kada nusisukti, užmiršti jau „nereikalingą“ klausimą. Žiniasklaida tampa tarpininke ir dalyve kovoje ar konkurencijoje tarp realybės suvokimo ir visuomeninės nuomonės. Ji standartizuoja žinias, suteikia joms tinkamą vartoti formą: duoda atitinkamą emocinį –estetinį krūvį.

  • Istorija Referatai
  • 2014 m.
  • 15 puslapių (3316 žodžių)
  • Universitetas
  • Istorijos referatai
  • Microsoft Word 373 KB
  • Mokslo istorija
    10 - 4 balsai (-ų)
Mokslo istorija. (2014 m. Gegužės 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/mokslo-istorija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 16:32